Kas yra rašyti? rašýti, rãšo, rãšė; H180, R, Sut 1. tr., intr. N, K brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t.t.): Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž16. Rašau į akmenį R75. O kad būt kas išmoko mane rašýt Lnkv. Mokykloj nesu vienos dienos buvęs, o rašýt geriausiai išmokau Ob. Taisyklingai tai aš nemokėjau rašýt LKT194(Grš). Ir aš buvau pradėjus [mokytis] rusiškai rašýt Žln. Aš rašiaũ kitap, o žodžiai kitap stovi Ūd. Rašiau kaip mokėjau, nors viena raidė į pietus, kita į šiaurę žiūrėjo rš. Ir rašyt gražiai rašai P.Cvir. Rãšai jau, kad rašaĩ Mlk. Tai nabagėlis rãšo ir rãšo Grv. Aš pats rašýsiu Aps. Kad būtum berašąs buvęs, būtum ir plunksną turėjęs rankoje J.Jabl. Skliausteliais išskirto įterptinio sakinio gale gali būti rašomas klaustukas arba šauktukas rš. Velnias rašė rašė, prirašė pilną skūrą – jau nėr kur rašo LTR(Prng). Rãšo kap višta su koja (negražiai) Kt. Rašo kaip gaidys ant kiemo LTR(Pp). Rašo lyg katinas su lopa Šll. Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Rašomieji egzaminai būsią vėliau J.Jabl. Rašomoji bei šnekamoji kalba K.Būg. Čia yra jo rašomoji mašina, rašomieji įnagiai J.Jabl. Rãšomas popierius Ds. Rãšomoji šikšna, pergamentas KII106. Plunksna rašoma R317. Čia jo rašomasis stalas J.Jabl. Tos [toblyčios] buvo iš akmens ir rašytos pirštu dievo BB2Moz31,18. O kad liepė sau paduot rašomą toblyčią, parašė kalbėdamas: Jonas yra jo vardas Ch1Luk1,63. ^ Rašo nei į kaktą, nei į staktą Ggr. Kas skaito rašo, duonos neprašo Pd. Plunksna rašo, grašio prašo S.Dauk. Po kuodeliu nerašis, kačerga pečiuj rašis (teigiant, kad mergaitei mokslo nereikia) Vlk. Pritraukia dulkių an padlagių, ka ant rytojaus gali rašýti Bt. Nemoku nei rašyt, nei skaityt, o mane nori karalium išrinkdyt LTR(Dv). ║ intr. būti tinkamam brėžti grafiniams ženklams (apie rašymo priemonę): Plunksna gerai rãšo DŽ1. 2. tr. R420 sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu: Rašinį rašė J.Jabl. Rašė penketui (penkiems) – parašė dvejetui (dviem) J.Jabl. Pasisėdau už stalelio raštelius rašyti KlvD192. Kam čia rašai laišką, ar sūnui? J.Jabl. Jei laišką rašaĩ (moki rašyti), tai toli apeisi Paž. Apie tą nelaimę dar ir dabar [laikraščiai] teberašo Grž. Laikraščiuosa nereikia meluot rašýdamiem Drsk. Rãšo tus laikraščius, gauna piningiuko Krš. Aure, Baltrukas vakar rašė rašęs ir apsiriko tris kartus Blv. Diena, kurioj lakštas yra rašytas Vilniuj SD39. Idant tau duočiau akmenio tablyčias ir zokaną bei prisakymus, kurius aš rašiau BB2Moz24,12. ^ Man galvoj, kap kas rãšo (greit susiorientuoju) Lzd. rašýtinai adv., rašytinaĩ: Geriau parašyk rašytinaĩ Lkv. 3. tr., intr. kreiptis į ką raštu, siųsti laišką: Jam rašau R18. Aš jam nerašysiu, kad ir kažin kaip jis prašytų J.Jabl. Rašyk man šituo adresu J.Jabl. Nor negreitai grįšiu, dažnai aš rašysiu KrvD217. Viena sesutė numirė, kita ir dar̃ dár gyvena, lakštus rãšo LKT373(Btrm). Jau aš jam daugiau nerašęs gromatėlių Rod. Rãšė laišką, ka atvažiuotum – nevažiavo LKT101(Kv). Ar daug duosiu, ar maža, rašysiu vis apdraustais laiškais J.Jabl. ^ Kad čia ne prie man rašýta (juok. sako neperskaitantis ar nemokantis skaityti) Trgn. rašýtinai adv.: Ir rašýtinai (raštiškai, raštu) prašė, ir vyrai važiavo, bet negavo Šts. | refl.: Rãšės, ka ant švenčių pareiti, o jau i po šventei, o ano kaip nėr, teip nėr Slnt. ║ refl. susižinoti laiškais: Kol gyvi būsim, rašýsimės Krs. Aš žinau: tau mama neleid rašýties su vaikiukais Trk. 4. tr., intr. kurti veikalą: „Anykščių šilelį“ A. Baranauskas rašė pačiais kūrybingiausiais metais rš. Vaižgantas tada rašė „Pragiedrulius“ V.Myk-Put. Ir žiūrint, ar tai gera, ar liūdna, aš rašydama ir džiaugiuos, ir verkiu I.Simon. Eiles rašydamas į knygą, žadėjau juoktis, o verkiu E.Miež. Daug rašė labai gražių eilių ir dainų A1884,85. Kaip veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvininkų, ale dėl tikrųjų žemaičių P. 5. tr. žymėti, fiksuoti: Kap tik aš šnekėt, tep jis rašýt Bgt. A puodų, šaukštų nerašýste (klausia viską užsirašinėjančių dialektologų)? Dbg. Nerãšai, ba nemoku [dainos] Grv. Tokia [daina] nėr kaip rãšo knygon Tvr. Rãšotė ir rãšotė, pasilsėkitė, bus ir rytdiena LKT403(Šč). Tada maliodiją, kad norit, rãšait Grv. Perdien rašýtūtėt, galėtūt rašýt Vlk. Bū[k] prie man ir rãšai an manę Aps. Matai, rãšant kalbos nėra Km. Kaimo gyvenimas turėjo savus nerašytus moralinius įstatymus bei humanistinius papročius rš. | prk.: Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo J.Bil. | refl. tr.: Tos paskaitos nerašýsiuos Mžk. 6. tr. traukti į sąrašą, registruoti: Jau rašė bites [dėl mokesčio] Dv. Vai augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, o da n’užaugo pusėn ūgelio, girdžiu – karužin rašo BsO337. Reik rašýti lentas Gršl. Niekame nerašyti, niekam nieko nemokėjo, niekų nieko nedirbdami, mito iš apgauties ir vagystės M.Valanč. Aš po Darbėnais buvau rašytas Plng. ║ (germ.) Pgg, Sg būti iš eilės: Šešiasdešimt kad rašỹs (kai bus šešiasdešimtieji metai), tai bus karas Ktč. Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynis I.Simon. 7. tr. traukti į narius: Uždraudė zokaninkams be žinios ar daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosias M.Valanč. | refl. Sd: Ir dabar daug kas rašąsi į blaivybę J.Jabl. Rašėsi draugijon ne tik Vilniaus miesto, bet ir Vilniaus kaimo lietuviai rš. Rašýkis pri mūsų Žeml. Rašýčiakės (rašyčiausi) i aš važiuotie GrvT88. 8. tr. skirti dokumentu: Lauką turėjo nerašytą N. Tėvas vakar savo turtą sūnui rašė J.Jabl. Tos žemelės du hektarai: vienas man rašýtas, kitas – mano seseriai Skr. Atsivedė ir sūnų rašytąjį (rašytinį, kuriam laukas rašytas) J.Jabl. Tai aš rašyčia pusę majentkėlio, bi pribudinčia savo motinėlę TŽI286(Mrs). Tas nebuvo į dienas rašyta, dėl to aš ir nepadariau Šts. | refl.: Žemė ant motkos rãšos Alv. Viena an manę, kita an sūno (sūnaus) karvė rãšosi Rod. 9. skirti ką gauti: Tu mun mažiau tų vaistų rašýk, jau aš visai pasibaigsiu Skdv. Rãšo senį į ligoninę Rdn. 10. tr. metrikuoti: Aš ir nevinčiuitas, ir nerašýtas Švnč. | refl.: Sutarė jau rašýtis Jnšk. 11. refl. dėti parašą: Rašýtis po pareiškimu DŽ. Mes rašomės po taikos atsišaukimu, nes žinome, kad šimtų milijonų žmonių valia yra nenugalima A.Vencl. Visi beraščiai kaip rãšės? – Kryželiais Plt. Kažin, daugiau pasirašė kas nors [skundą] ? – Kas ten jiems rašysis K.Saj. 12. tr. N marginti, ornamentuoti: Jis patsai guli rašyto[je] lovelė[je] J. Gražiai rašytas yr R134. Rašytas akmuo Q339. Margutį rašyti A1885,378. Jūs rasit mane linksmą, drobužes audžiant, raštužius rašant, su bernužiu bekalbant JV860. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? ArchIV603(Vlkš). Ne stakles dėsi, ne šešnyčius rašysi Sln. Jin gražiai pirštines rãšo – ot duot jai numegzt! Lnkv. Kad mane paimtų karalius, tai aš rašyčia raštelius be skietų, be skietelių Švnč. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti KlpD115. Ta, kuri šilkais rašo, bus mano mylimoji RD85. Kad aš emu ranko[n] grėblelį rašytą, mano myliamiausio rankelių taisytą (d.) Brūnava (Latvija). Mergužę guldysiu į margą vygelę, aš pats atsigulsiu rašýto[j] lovelė[j] JD781. Puikus ir jo žirgytis obuolėliais rašytas KlvD78. Baltos liepos laivelis, rožėms rašýts žėglelis LB18. Mano skrynužėlės ašaroms rašýtos JD708. Tų bitelių, tų gaudžiančių koreliai rašýti JD55. | prk.: Tėvas stovi vienplaukis, ir aš matau, kaip šaltis rašo mėlynes jo veide J.Balt. Šalna pirmoji rašė langus S.Nėr. Oi apyneli, žals puroneli, kam rašai veidelį mano, veidelį? D52. Anytėlės dvarely vargai vartuos rašyti JD513. ^ Genys margas nerašytas TDrIV164. 13. tr. oficialiai vadinti: Tik be reikalo jie mūsų karaliais visur save rašo (rašosi) J.Jabl. | refl.: Vienas gaspadorius rašėsi Kumpys Cp. Subatiškė tik rãšės, o mus vadina Meškiniais Ad. Rãšėmės Kukliais (pavardė) iš Kaziulių (kaimo) Dv. Ana rãšos pase lietuvė Smal. Rãšosis lenkas Pls. Vijolė ir dokumentuos rãšos Km. 14. tr. varduoti, užkalbėti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė Šts. ◊ kaĩp rašýte rãšo apie gražiai bėgantį: Arklys bėga gražiai, kaip rašyte rašo J. kitù galù žẽmę rašýti labai stengtis: Nor jūs rašýkit kitù galù žẽmę, tai vis tiek Krok. kójomis rašýti bėgti, gražiai metant kojas: Apjoj kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys liš kójom rãšo, kap skraido Lz. skū̃rą rašýti mušti: Paims bizūną, rašys tau skūrą LTR(Rk). \ rašyti; antrašyti; aprašyti; atrašyti; darašyti; įrašyti; išrašyti; paišrašyti; nurašyti; parašyti; papasirašyti; parrašyti; perrašyti; pierašyti; prirašyti; paprirašyti; razsirašyti; surašyti; pasurašyti; užrašyti
rašyti junginiai
- (pa)rašyti didžiosiomis raidėmis, (pa)rašyti mašinėle, (pa)sakyti/(pa)rašyti, (pa)skaityti paraidžiui, (už)rašyti, netaisyklingai (pa)rašyti, nu(si)rašyti, rašyti apie, rašyti atgaline data, rašyti kontrolinį darbą, rašyti kroniką, rašyti/piešti pieštuku, taisyklingai rašyti, už(si)rašyti, už(si)rašyti, už(si)registruoti, už(si)rašyti, įregistruoti