pareiti reikšmė

Kas yra pareiti? pareĩti intr. 1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę pareĩnančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisì namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Pareĩs tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492. ^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami pareĩta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos pareĩdamas Rm. | refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parseĩ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn. 2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns. | prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo pareĩtų Gs. 3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir pareĩs (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl. pareitinaĩ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinaĩ NdŽ. ║ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473. 4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas pareĩta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Pareĩta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris pareĩna Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, pareĩs ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Pareĩta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb. ^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš). ║ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs pareĩtančios bitys, pareis pačios Dr. ║ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada pareĩna autobusas? Rdm. ║ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) pareĩna nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, pareĩna ji gal nuo Kauno Jrb. ║ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv. 5. [i]kilti (iš ko):

pareiti sinonimai