viršuo reikšmė

Kas yra viršuo? 1 viršuõ (ž.) adv. NdŽ 1. krypčiai aukštyn ar ant ko nors nusakyti: Ans viršuõ užsilipo Dov. Kylna [kiaušinis] viršuõ [įmestas į vandenį], jei užperėtas Pvn. Liuob pyspausti į kūdrą, ka viršuõ neiškiltų linų Krg. 2. Vkš, Pp, Šv intensyvaus judėjimo, puolimo krypčiai tiesiai į ką nors ar ant ko nors nusakyti: Tankas eina viršuõ DūnŽ. Traukis iš kelio, dar viršuõ užvažiuos Krš. Sukrokė [mašina], maniau, ka viršuõ važiuo[ja], suvirpėjau Krš. Anam rodos, ka ta mašina viršuõ eis Klk. Ta kaip – dviratis viršuõ antvirto? Trk. Vokytis eita viršuo, bet maišos i ruskiai Šts. Turiav gaidį, – ka pula viršuõ! Rnv. Ans puolė viršuõ, senas eržilas Klk. Esam bėgę nu tų jaučių, – puls viršuõ Žd. Ligu atdarė duris, tas rerept viršuo i tą poną savo pradėjęs ten meisinėti Nv. Pulna kaip žvėrys viršuõ [muštis] Krš. Čia tokios žvakelės eina, tik nebijok, eik anoms viršuõ Vgr. Vėjas puta tą smarvę viršuõ KlbXXXVII (1)23(Trk). ║ sparčiam būklės, reiškinio ar pan. artėjimui nusakyti: Karas ejo viršuõ, aš ir išejau į Ameriką Šts. Lytus eina viršuõ, greičiau tik grėbkiat Akm. Lytus eina viršuõ, miežiai nesukrauti – nežinau ką bedaryti Trk. Ale jau eina aušra viršuõ, reik jau eiti numo Klk. Žiema eina viršuõ Trk. Eina senatvia viršuõ, nebėr sylos Vkš. 3. piktam, smarkiam barimui, užsipuolimui nusakyti: Tas tujau viršuõ ant ano, sako: – Tu vadala! Trk. Aš nenorė[ja]u tą vaikį išduoti, ant ano puls viršuõ Sd. Ka ans pamato, pula viršuõ kaip šerna KlbXXXVI(1)23(Tl). ║ kalbos pertraukimui, ginčijimuisi nusakyti: Kitas pradeda [kalbėti], ta ana tujau viršuõ LKT43(Lc). Tas šneka, ta viršuõ, nors auses užsikišk Krš. Šoksta viršuõ, akes drasko [berniūkštis] Krš. ◊ ãkys viršuõ šóka sakoma apie sunkiai ką dirbantį, labai skubantį: Šorums anie taip viską nugrobė, ãkės viršuõ šóko Krš. viršuõ išeĩti paaiškėti: Paslaptis išeĩna viršuõ, ka i po laiko Trš. viršuõ gráutis uiti, persekioti, skriausti: Tėvas mirs, gráusias viršuõ vaikai, marčios, žentai – pamotę stums Krš. viršuõ lìpti 1. pulti: Lìpa viršuõ [šuo], neatsikratau Krš. Lìpa viršuõ [šuo], jei nėko nesakai Klk. Šis sako: – Tu, Vince, gausi mušti. – Tas Vincė vis tiek lìpa viršuõ Sd. 2. uiti, persekioti, skriausti: Apsileisk, ir lìps viršuõ Krš. Kas tura valią, lìpa viršuõ, mina po kojų Šv. 3. įkyriai meilintis: Nu tiek pula (lenda) pri ano – lìpa viršuõ End.
2 viršuõ (ž.) praep. su gen., dat. K.Būg, NdŽ, DūnŽ 1. viršuj: Viršuõ pakuros buvo kurtinys Šv. Plaukai viršuõ tos skūros Vn. Viršuõ tavęs [gyvena] nerami žmonys – duodas, birbinas Krš. 2. viršun: Mauna vėjais [mašinos], i viršuõ žmogaus užvažiuo[ja] Rdn. Girti su matociklais viršuõ žmogaus važiuo[ja] Krš. Tas šunelis puolė viršuõ mani Sg. O kaip aš bijojau to kuilio, ans puolė viršuõ žmonims Vgr. Dar einu arčiau, tas viršuõ munie neina Vgr. ║ po linksnio: Ta karvė dideliai draskės, puolė žmonims viršuõ Akm. A gal teip gyvoliškai pulti žmoguo viršuõ? KlbXXVII(1)86(Žeml). Ta meška ka kritusi anam (velniui) viršuõ laužyti! Krp. ║ po linksnio sparčiam būklės artėjimui nusakyti: Eina žmogaus viršuo senatvia Mžk. ║ po linksnio konkretaus laiko viršijimui nusakyti: Metus viršuo mokės siūti Dr. ◊ viršuõ (ko) lìpti agresyviai elgtis, pulti: Viršuõ žmõgaus [chuliganai] lìpa, tokie paliko Rdn.