Kas yra girti? 1 gìrti, -ia, gýrė 1. tr. kelti kieno gerąsias puses, aukštinti, garbinti: Gyrė valstiečiai vasarą P.Cvir. Ji dainavo tada vakarėly, ir visi gyrė ją P.Cvir. Kiekvienas savo gìria Jž. Aš tai negaliu gìrti K. Ir jas (klumpes) mūsų tėvų tėvai gìrt nenorėjo K.Donel. Ką ten gìrti nègiriamą daiktą Pg. Buvo giriamà gryčia (garbinga, gero vardo) Ėr. Gìriamas daktaras Ėr. Idant mus girtų̃ DP31. Tenai girtinas kuoras apaštalų DP543. ^ Darbas meistrą gìria Ar. Gera prekė pati save giria J.Jabl. Kas gìria, kitam skiria Nj. Kas savo nègiria, tą iš turgaus varo Nj. Kas savęs negira, į tą perkūnas spira Dr. Negirk dienos be vakaro M.Valanč. Negìrk pradžią, gìrk pabaigą Plk. Negirk mitulio, girk dveigį, treigį Šd. Giriamas geras, skalbiamas baltas J.Jabl. Būk girtinas, bet nesigirk Vlkj. 2. refl. didžiuotis: Daugelis karvedžių mėgdavo girtis savo armijų nenugalimumu A.Vencl. Žiūriuos, jau nebesigiria savo Arvyduku A.Vien. Visur šviesūs žmonės savo kalba girias Gmž. Gýreis, mergužėle, neraudojusi – kod raudoni veideliai? JV373. Tavimi girsiuos ir linksminsiuos A.Baran. Gyrės puodas netaukuotas kaip tas turtingočius Žem. Juo, o ne patys savim girkimės DP24. | prk.: Pagramančio žemė nesigiria našumu P. Cvir. ^ Su juokiančiais juokis, su giriančiais nesigirk J.Jabl. Ir giras it višta, kiaušį padėjusi Pln. \ girti; apsigirti; atgirti; įgirti; išgirti; nugirti; pagirti; pergirti; prigirti; sugirti; užgirti
2 gìrti, -sta, -o intr. J nusigerti, apsvaigti.
girti junginiai
- (pa)girti