kūdikis reikšmė

Kas yra kūdikis? kū̃dikis sm. (1) 1. SD177, R, K mažas, neseniai gimęs vaikas: Kūdikis, vos gimęs, kirba kaip viščiukas kiaušy J. Povilui Veronika atrodė lengva kaip kūdikis J.Dov. Kūdikėlis sau vis vograuja B. Kūdikis įpuolė į sunkią ligą S.Stan. Vaikai dar kūdikiais visi išmirė nuo bado, šalčio ir blogo užlaikymo J.Bil. Auklė su kūdikiu prapuolusi KBI32. Kūdikis užgeso Sch109. Mažas yr vaikelis, mažas kūdikėlis JD1210. Motina su dviem savo kūdikiem drauge sudegė LC1887,17. Kuo ta maža kūdikis kalta? Kltn. Atrado mažą kūdikýtį Jrk84. Kas ten vaikas – kū̃dikaitis tebėra Grg. Est begulįs ėdžiosu kūdikis Mž193. Išleisiu jus ir kūdikius jūsų Ch2Moz10,10. Ne tiektai senieji, jaunieji ir kūdikėliai, bet ir pekus pasnykavo DP587. | prk.: Tarybų Sąjunga – Didžiojo Spalio kūdikis – tapo šviesia žmonijos viltimi, nesugriaunama taikos tvirtove (sov.) sp. Mūsų darbininkų valstybė yra tarptautinio proletariato kūdikis (sov.) rš. 2. vaikas (ne visai mažas): Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis Mair. Todėl nestatykiat kūdikių į užvaizdus [bičių]; nesgi jie bėgio[ja] ir arkos ar užming, kad tuo tarpu spietlius šalin paleka S.Dauk. ^ Laukia lyg kūdikis zuikučio pyrago KlvK. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio A.Baran. Kūdikis nudegęs bijos ugnies B. ◊ kū̃dikio namaĩ K; R52 placenta. láimės kū̃dikis BŽ14 labai laimingas žmogus.

kūdikis sinonimai