atbėgti reikšmė

Kas yra atbėgti? atbė́gti intr. 1. R200, K bėgomis atskubėti, atlėkti: Atbė́go be dvasios Grž. Atbė́go į stotį uždusęs Jnš. Atabėga stirna, kabaldai, kabaldai LTR(Ds). ^ Atbėgo kaip vilkų vejamas KrvP(Lp). 2. greitai ateiti, atskubėti: Ana buvo atbėgusi vaikuo pieno Grg. Vakar beatbėganti mergučė pasiskolyt žibalo Erž. | refl.: Jei ko trūksi, atbė́kis Grg. ║ atskristi, atlėkti: Gegužė atbė́go šiandie, paklegetavo (pakukavo) Brsl. Atbėgo (atsirado pavasarį) gyviklė (pempė) Jz. ║ greitai atslinkti: Šnarėdamas rugių viršūnėmis atbėgdavo vėjas rš. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis T.Tilv. ║ ateiti (apie raštą, laišką): Tamstos raštas su žinėmis ir dainelėmis atbėgo A1884,290. O ir atbėgo margoji gromatėlė JD1172. ║ gimti, atsirasti: Pirmas mažiukas į antrus metus atbė́go Vlkv. 3. traukiantis atvykti iš kur: Jie per karę atbė́go ir čia apsiliko Gs. Ypač daug lietuvių atbėgdavo į San Paulo miestą rš. 4. atitekėti: Tas upelis atbė́ga nuo girios Gs. 5. ateiti (apie laiką): Dabar pats rudens darbymetis, o jau ir žiema atbė́ga Vl. 6. atplaukti: Ir atbėga laivelis, tam laively bernelis JD806. Ant aukštojo kalnelio stovėdama matau atbė́gantį laivelį StngŽ69. 7. pasišalinti, pasitraukti: Atbėgs nuog tavę šalin MP183. \ bėgti; antbėgti; apibėgti; atbėgti; dabėgti; įbėgti; išbėgti; nubėgti; pabėgti; parbėgti; perbėgti; prabėgti; pribėgti; subėgti; pasubėgti; užbėgti