vilnis reikšmė

Kas yra vilnis? 1 vilnìs sf. (4) KBII101, K, Š, DŽ, (2) Jn(Kv), Rtr; Q616, H, R, R398, MŽ, MŽ536, D.Pošk, S.Stan, Sut, I, N, M, L, ŠT382 1. kieno nors (ppr. vėjo arba laivo) sukeltas slenkantis vandens kauburys, banga: Jūros vil̃nys NdŽ. Vilnių̃ viršūnės KŽ. Vilnių̃ virtimas, susidaužimas KI 256. Vil̃nys skalauja kraštą KI77. Valtis vil̃nių supama KII174. Vilnys ūleliais eina par vandenį J. Vakarais kad ima plot mekšrai, tik vil̃nys darosi Kpč. Žmogus po suoliuku [valtyje] pamuštas vilnių̃ i prigėrė PnmŽ. Kap duoda vilnìs, gali viską apverst Švnč. Vil̃nys jį nunešė toli toli Šln. Vaikščioja jie visi pamare,… rado krašte luotą, vilnies išmuštą BsMtI148(Brt). Ūžkit, marios, vilnys, kupstuokit! KN83. Vil̃nys jo plaukelius plauja Sch8. Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga Mair. Pakilo didelės vilnys, vėtra, vanduo ūžia, tarytum pekla atsidarė A1885, 326. Skaudusis vėjas apvertė šitą botą, ir visi anie keturi vyrai rado vilnysa savo smertį Kel1861,55. Vilnys lygiai išsitaškė paviršiumi vandens, migla priklotos A1886,88. Kame nū tasai, kuris atėjo kaip strovė ir kurio vilnys pasikėlė kaip vandinio? BBJer 46,7. Laivas apliejamas buvo nuog vilnių BtMt8,24. Kaip priplauksiv vilnelę, tai bus mūsų seselė BsO24. Pūsk, vėjeli, mušk, vilnẽle, išmušk krašte vainikėlį DrskD67. Jūrelių vilnùžė – tai mano šokėjužė JD836. | Siūbavo rugiai, lingavo pievoje tamsių smilgų vilnys V.Piet. Tik bėga ir bėga įsiūbuotų miežių vilnys rš. [Javai] lygiai visur tarpūs, kad vėjas papučia, eina vilnys kaip ant didelio vandens Tat. Tus laukas tokiomi vilnimì eina DrskŽ. | prk.: Norėk dabar nematyti, į kurią pusę kreipsis karo vilnis! Pt. Giesmės mūsų žemėj tvins ramumo vilnim A.Baran. Džiaugsmas vilnim išsiveržė iš jos širdies rš. ^ Čia plauna kap vilnìs akmenį Vs. Juk dienos ir jėgos, kaip upės vilnis, vis bėga ir bėgt nesustos Mair. Gyvenam ant to svieto lygiai kaip tarp vilnių marės brš. Kaip vilnys marių mus užpuola Mž338. Jeib tu ant mano prisakymų dabotumbeis, tada tavo pakajus būtų kaip vandens srovė ir tavo teisybė kaip jūrų vilnis CII29. Kurs abejoja, lygus yra vilnyj marių, kuris nuog vėjo varomas ir šen, ir ten metamas esti BtJokL1,6. ║ bangavimas: Kai Nemune vilnìs, aš jau nelipu į valtį Jrb. Kap ežeran vilnìs, tai žuves nesjema Pv. 2. iškilimas ko paviršiuje: Jei sniegas žiemą ant lauko vilnim suneštas stovi, tai bus derlingi metai LTR(Lnkv). Šviesūs jos plaukai lengva vilnim garbiniavosi ir sviro ant ausies A.Vaičiul. 3. vandens srovė: Uzboną nu stalo švyst i nustūmiau, ejo vil̃nys ir į svečius vandens End. Kunigas krapydamas mažąją vilnį šleka ant žmonių, o didžiąją sau po kojų Šts. ^ Nepajutau, kaip vaikai patyliais įplaukė į vidų kaip vandens palieto vilnis Žem. 4. įvairių dalelių srautas: Per atdarytus langus lėkė vilnys vaiskaus, plyno oro V.Piet. Dvelkteli oro vilnelė nuo durų rš. Pro dvaro langus ėjo šviesos vilnys LzP. Pereina vil̃nys sniego ir vėl nusišviečia Gs. Vėjas liūdnai kaukė sukdamas sniego vilnis LzP. Baisus speigas, vėjas vilnis sniego varo prš. Jurgis pryšakyje viso pulko artinosi prie ugninių vilnių Vrp1890,99. 5. fiz. virpesys, sklindantis fizinėje terpėje, banga: Šviesos vilnys rš. Elektros vilnys rš. Sferiškoji garso vilnis rš. 6. plūstanti daugybė, būrys: Nuo rytų rusai vilnìm pradėjo eit Šmn. Vilnis po vilnies totoriai griuvo ant karaliaus Vytauto gretų A.Vaičiul. Bet tujau kitos vilnys kryžnešių plūdo į Prūsus S.Dauk. Žmonių vilnis juos perskyrė V.Kudir. | Taip mintys vilnimis per jo galvą ėjo LzP. 7. kar. manevravimo rikiuotė, kai kariai gretoje nesilaiko lygiavimo ir intervalų: Kriaušio papėdėje keliomis vilnimis perbėgo ir vėl sugulė kovotojai rš. XX a. pradžioje… pagrindinę pėstijos kautynių rikiuotę sudarė šaulių vilnis (grandinė) LEXXII345.
2 vilnis sm. žr. 1 vilnis 1: Marės plakė ir skalavo putotais vilniais uolas prš. Tuokart vilniai mušė į visas puses MPs. Ir sujudo didė vėtra nuog vėjo, ir vilniai laistės eldijon teip, jog jau buvo pilna Ch1Mr4,37.

vilnis sinonimai