Kas yra puikus? puikùs, -ì adj. (4) 1. R, K, I, Kv, Trk labai gražus, dailus: Ta antroji [žmona] kreivu pečiu, baisi, čystai negraži, o pirmoji dideliai puikì buvo Nt. Vaikis geras, tik ka ans toks nepuikus KlvrŽ. Matai, kokia puikì pleštekutė Prk. Gavo bernelį puikių̃ puikiáusią Sv. Buvo ten puikių puikiausių paukščių rš. Tilžė buvo puikì – galėjai žiūrėti Pgg. Puikios, malonios pakalnės ties Kaunu; puošia jos tulpėmis Viliją srauną Mair. Žemaičių žemė iš puikio darželio į tyrus pavirto S.Dauk. Puikūs žodžiai B. Puikios gražios povo plunksnos žeme čiužinėjo KlvD4. Ten stovėjo labai puikus vežimėlis BsPIV34. ^ Ne tas puikus, kas raudonas, bet tas puikus, kas kam patinka LTR(Plng). puikù n.: Pajūry vasarą visada puiku rš. puĩkiai adv. K: Puĩkiai atrodo senis Slk. Teip gražiai yra: viskas žydi, viskas puĩkiai, šakos linksta – vieni žiedai Pgg. Mun tai didliai puĩkiai išeina, o anai išeina negerai – nekryžiškai kaži kaip teip, nepuĩkiai Trk. Juo rečiau sėjov, juo tankiau dygo, juo puikesniai žydėjo Mžk. 2. tinkamas, patogus, parankus, geras: Kimineliūs auga puikì baravykeliai Mžk. Baisiai puikus molis Ėr. Mes esam puikių̃ javų turėję Rmč. Yra žemė šišon puikì (derlinga) Pgg. Puikùs oras NdŽ. Puikì diena šiandien yra Vkš. puĩkiai adv.: Galinga socialistinės santvarkos jėga puikiai pasireiškė Didžiojo Tėvynės karo laikotarpiu (sov.) sp. Tu puikiai kalbėjai susirinkime rš. Tie paršeliai teip puĩkiai auga Krtn. Rado jį puĩkiai bemiegant Pgg. Tas užsiėmimas: par porą minučių – ką puikiausia lovelis [padarytas] Mžš. Ir iššvieta veidą savo puikiai BPII196. ^ Puikiai važiuoja, kaip Bendžius su moliniais ratais LTR(Grk). Eis kaip eis, per puikiai neeis Sch80. 3. malonus, patrauklus: Galva puikiausių svajojimų kupina Žem. puĩkiai adv.: Puikiáus lakštingalas pagiedodavo Smln. Ant žemės nemiegok, lėk aukštesniai ir giedok puikesniai, kad visi girdėtų ir visi regėtų Gdž. Nepuĩkiai tokiai mergelei supykusiai būti Vkš. ║ meilus, nepiktas. puĩkiai adv.: Puikiai dailiai ir susipykom Šts. 4. doras, teisingas, žmoniškas: Mūsų žmonės puĩkūs: gailisi, padėdo [vienas kitam] Grv. Tai mun puikus ir gražus atsidovinojimas už tą, ką dėl tavęs kraujį savo praliejau ant to kryžio P. puikù n.: Argi teip puiku, broliai, daryti? Laikas vienybę būtų taisyti rš. 5. LL210, Nmk, Rd puošnus, prabangus, turtingas: Puikiùs rūbus palikusi Sch124. Jijė meldė savo matės puikių drabužių J. Dukterys perka visokius nematytus puikių puikiausius pastrajus LTR(Krt). Jo užgimimas neturėjo puikus, bet prastas būti BPI69. | Puikus bernelis karčmelėj geria, vargo bernelis laukelį aria LTR(Vlk). puĩkiai adv.: Kaip tu galėtum puĩkiai gyve[n]ti, jeigu negertum! Vdžg. Ir aukštai pakeltas, ir puĩkiai palaidotas – ko betrūksta! Šts. O kiti, kad ir labai puĩkiai visko turi, serga, ir gana Vdžg. Kad aš augau pas močiutę, tai gražiai vaikščiojau, tai puikiai nešiojau LTR(Mrj). Puikesniai už poną rėdėsi I. 6. šaunus, smarkus; garbingas: Išjojo Šarūnas ir su juo puikusai Šviedrys V.Krėv. Ji pėkščia jau čia neatėjo, ka ji tokia puikì Jrb. Puikus buvo Aras, audros nenusigando V.Krėv. Puikùs karys NdŽ. Davė jam daug puikių žirgų S.Dauk. Kareivėlis puikus, kareivėlis gražus, kareivėlio trumpi šarkai, kardas prie šalelės J. puĩkiai adv.; LL251. 7. nemažas, didelis, žymus; tikras: Už sodą paimsi puikiùs piningelius Trk. Nauji puikūs laimėjimai pasiekti, plėtojant visas tarybinės socialistinės kultūros, mokslo, literatūros ir meno sritis (sov.) sp. Puikì jau beprotė ana yr! Trk. puĩkiai adv.: Kriaušės buvo puĩkiai (labai) miltingos Pgg. Ans buvo puikiai girtas Prk. 8. R342, I, Užp, Imb, Vdš išdidus, išpuikęs: Reginys ir žmogus gali būti puikūs, tačiau nevienoda prasme: reginys – savo gražumu, žmogus – savo išdidumu FT. Toks puikùs – nė kalbėt nenori Brž. Jos prašyti nereikia – ji nepuikì Pc. Na ir puikì ta mergina: pati savęs baidosi Mrj. Nebūk tokis puikùs, ateik kada viešnagėn Nmn. O, jisai labai puikùs, jis su manim nekalba Mrj. Būdavęs ir nepuikus, daug prašymo nereikėjo LTR(Kp). Aš su jais nelabai ir draugaunu, kad te visi labai puĩkūs Ut. Buvo pasipūtus, puiki – ir dabar nesugyvena Smn. Tokia susiraukusi visada, rūsti, puiki, jog nors bėk nuo jos; žmogus ir kalbą užmiršti, pamatęs ją V.Krėv. Turtingas – miglus, puikùs – tinginys, vargo bernelis tai darbininkas Dkš. Ui ui ui, Dievai, Dieveli mano, kad labai puikią mergužę gavau JV122. Žodis Dievo amžinai bus priš stangius, puikius ir lepius Mž334. Dievas puikiemusiems prieštarauja Vln44. puĩkiai adv. KI89, puikiaĩ; R: Kalbėjo su jais puikiai ir šiurkščiai A.Baran. Rasi, jis pavogtą puikiaĩ nešioja sermėgą K.Donel. Pabarki, žentuli, slauną giminėlę, kad an manę jaunos puikiai nekalbėtų V.Krėv. Eik, dukrelė, puikiai, lelijėlė, puikiai par močiutės dvarą į aukštą svirnelį JV453. Gražiai dėvėjau, puikiai vaikščiojau JV793. puikýn adv.: Juo žmogus didyn, juo puikỹn Mrj. 9. kuris aukštos kilmės, kilnus: Puikùs jaunikaitis, karaliūnas NdŽ. ◊ puĩkią ãkį turė́ti mokėti iš karto gerai padaryti: Bet tėtis turi puikią akį ir viską daro tiksliai, gražiai A.Vencl.
puikus junginiai
- puikus mokėjimas, puikus reginys