kilnus reikšmė

Kas yra kilnus? kilnùs, -ì adj. (4) K, BŽ60, FT 1. doras, taurus: Šalin, kas sudrumsčia kilniąsias mintis! S.Nėr. Tarybinį kūrėją įkvepia didiems darbams šviesūs ir kilnūs uždaviniai (sov.) P.Cvir. Kilniųjų Lenino idėjų įkvėpta tarybinė liaudis iškovojo istorines pergales (sov.) sp. kilnù n.: Drauge su didvyriu žūt kilnu rš. kil̃niai adv.: Jis kil̃niai pasielgė DŽ. 2. kuris bajorų, didikų kilmės, kilniõsios visuomenės: Kilnaũs luomo pilietis BŽ187. Aš nekilnus esu, aš nekilnios giminės Pln. Kilniais šaukės, o buvo bajorai iš pirktų raštų Šts. 3. iškilmingas: Teip ans kilnùs yr su ta barzda Slnt. Kilnùs žmogus – kurs aukštai užsimano, veda J. Paliepkit tarnaitėms pokylį ruošti kilniausį HO. kil̃niai adv.: Merga kil̃niai rėdos, maž teturėdama J. 4. žymus, puikus: Kilnùs žmogus, t. y. šviesus J. Ana graži, kilnèsnė duktė ir pravorni J. Kilnusis erelis žąsies didumo paukštis T.Ivan. 5. (dial.) aukštas; pakilęs: Tupkis yra nekilniõs stovylos žmogus, t. y. žemas J. Bus kilni ir skaringi linai Šts. Pusantro pūro maišas y[ra] kilnesnis už vieno pūro maišą Šts. Kilnèsnis ragaišis, kurs geriau iškilęs J. kilniaĩ adv.: Ar gilu? – Yra kilniaĩ – pilnos miegos (pilna upės vaga) Šts. Kilniaĩ ejo Minijos miegos Šts. 6. purus: Kilnì žemė rugiui, kur rugiai pasėti J. 7. vertingas, taurus: Kilnieji lapuočiai – ąžuolas, uosis, liepa rš. Kilnieji metalai – auksas, sidabras, platina rš.

kilnus sinonimai