Kas yra žemas? 1 žẽmas sm. (4) 1. žemuma, žemupys: Iš žẽmo, iš aukščio ej[o] žuves DrskŽ. 2. žemės paviršius: Rietavo bažnyčios vėžas nu pat žẽmo, lygu būtų skyrium pridirbtas pri bažnyčios Šts. | Jūs este iš žemo, aš esmi iš aukšto RBJn8,23.
2 žẽmas, -à adj. (4) K, LsB162, J, Rtr, BŽ294, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, DūnŽ, PolŽ144 pršn. 2 aukštas. 1. SD198, SD194, Lex65, Q587, R, R268,325,383, MŽ, MŽ358,435, Sut, N, L, LL111, K.Būg, ŠT147, Rtr, ŽŪŽ14,152, KŽ, DrskŽ turintis nedidelį vertikalų mastą, neaukštas: Suolas dvi pėdi žemèsnis už stalą KBI40. Žemèsninsis I. Pirma visos stubos buvo labai žẽmos Rdm. Žemà pirkelė su visai Dv. Tos rejos buvo medinės, žẽmos, tokioms didelims durims Akm. Teip jau pirtys gi žẽmos; taigi bus šaltos, kai bus jau aukštos Sld. Suoleliuką tokį žẽmą meta va šitei ir šliaužia paskui [luošas elgeta] Sug. Šulnys mūsų žẽmas Ktk. Būdavo tokie kaip ir varteliai tokie žemučiùkai [vištoms gryčioje], tai tenai grūdų papilia, kad jos pasiekt galvas iškišę Slm. Vežimas su žemaĩs ratais KII134. Durys žẽmos – tik kaktai daužyt Prn. Dangsčiai buvo žemì, ne pakelti po debesiais Klt. Rankytės plūgelio plonutės, dišlius žemùtis Rš. Kaminas žemèsnis i ažtat netraukia Klt. Tokie žemùčiai suolai, naravūs sėdėt Ob. An ito žẽmo zoslano negerai sėdėt LzŽ. Čia visur žẽmūs medeliai Ad. Kai grįžau iš Vilniaus, tai, atrodo, ir pirkia žemùtė, i tvartai žemùčiai Dglš. Sa visu žemà pirkelė bit ZtŽ. Obelytės žẽmos, tai nugrauš kiškiai Klt. Žẽmas pylimas buvo nu seniai, o pask paaukštino Rsn. Geltoni, žemì [lubinai], labai smėlėtosa vietosa auga Kpč. Tiltas geras, tik par žẽmas Jrb. Pirties durys buvo žẽmos, stačias žmogus neįejo, susilenkęs tegalėjo įlįsti End. Tas trobas dirbo (statė), anos yr juk senos, jau žẽmos, kaip kitų kad y[ra] Ms. Vienas žemėlèsnis bernėkas Dv. Mes įlipėm, ogi ne tokios vyšnios kaip dabar, žẽmos Ps. Oi žemas žemas karklelio krūmelis, ne tep jis žẽmas kap labai šakotas LTR(Kpč). Žema kresni obelėlė, raudoni žiedeliai LTR(Lp). Žemučiai medžiai D.Pošk. Kam padirbai žemas triobas, kam įdėjai tamsus langus! KlpD21. Vienkiemy mūsų gryčia išejo par vieną vainiką žemėlèsnė Ds. Jaunam̃ [sėtos] aukštos avižos, o senagaly – žẽmos Ob. Įėjęs žemon, dūmų aitriu kvapu persisunkusion pirkion pradėjo pasakoti L.Dovyd. Moteriai reikia eiti per žemą slenkstį į priemenę rš. Visi nežemì, tėvas aukštas, tai ir vaikai nuaugo Pv. Tėvas jau nežemo ūgio, bet Adomas už jį puse galvos aukštesnis J.Avyž. O iš tikrųjų V. Krėvė buvo žemo ūgio, smulkaus sudėjimo LKXVII445. Aukšta laiba riešutaut, žemà kresna grybų raut (d.) Alvt. Tai kad žalia [rūta] išdžiūtai iš žemų pašaknėlių in aukštai viršūnėlei LTR(Lp). Bet tu tus [krotus] iš žemo aplinkui altoro daryk BB2Moz27,5. | Jo kakta buvo žema rš. ^ Žemą tvorą visos ožkos kopinėj’ PrLXVII31, B, N. Kur žema tvora, ten visi gyvuoliai šoka M. Aukštom kojom visos tvoros žemos LTsV226(Rk). Žemas parpult nebijo, žemám žemė žemai Al. Žema panelė vis[ą] svietą rėdo (adata) LTR(Užv). Ažu žemę juodesnis, ažu sniegą baltesnis, ažu slenkstį žemèsnis, až dangčių aukštesnis (šarka) JT421. 2. MŽ515, NdŽ, DŽ1, LEVIII74 nesiekiantis įprasto lygio, slėnus: Žema vieta D.Pošk. Šišia žemì laukai, pievų laukai, linus į čystas dirvas turėjo sėt Rsn. Anas žino, kur sėt, kap sausa vasara, tai žemañ daikte, ką naižemesnian, kad augt visa LzŽ. Rūkas krinta krinta ir kelias iš žemų̃jų vietų aukštyn Ant. Žemesnėsà klonysa žaliuojasi tamsiai žalios pievos ZtŽ. Čia žemės žẽmos, tai jau pūva, balos visur stovi Plv. Žẽmas daiktas tę – prasti rugiai Dv. Žemà žemė bijo lietaus Krm. Pas mus laukai žemì, pavasarį rudenį neišvažiuojami Prn. Tę tokios žẽmos vietos buvo, kūlės augdavo, tai pasivadino Kūlynė Sdr. Mūsų vieta tokia žemà, pavasarį daržai plaukia Krč. Žemì laukai tik sausais metais [gerai] Dkš. O čia kiemas buvo žẽmas labai Grš. Jo valakas žemas Pnd. Pievos, kataros buvo žẽmos, nieko nepadarė (nenusausino) – užaugo badiliais Ck. Kur žemesnė́se vietose, tę jau visi [sodina] raudonas bulves Vlkj. Žemesnių̃ vietų vienas vanduoj, ižmirko kitur Drsk. Kur žemèsniose vietose daržus, bulbes tus užlies, tie tvanai Vkš. Labai žemà vieta, toks priėjimas [prie ežero] tę žẽmas Plv. Kad ir balos, žemì laukai, vėlai sėta, pateko pagada ir išvirė (išdegė javai) Skr. Te buvo žẽmas kelias Trgn. Per aukštus kalnus, per žemas klonis, oi kalėda da kalėdiene LTR(Kb). Žemì laukeliai, reti rugeliai JV418. Katinėli, nabagėli, neša mane laputė per aukštus kalnelius, per žemas kloneles, per stravias upeles LTR(Vrn). Po aukštus kalnus, po žemas klonis juodas uogas rankiosi LLDII77. žẽma n.: Pas mus tai žẽma, o kai kur lengvose vietose tai išdegė jau labai Alv. Žemė negadna, labai žẽma ir vanduo nedžiūsta ZtŽ. Kur žẽma, tę lobas LzŽ. žemaĩ adv.: Pavasarį gauna vandens į trobas, kurie žemai gyvena LKT176(Smln). Žemiaũ loban buvo ežerėlis Dv. Tę, kur žemiaũ an lauko, avižas sėja LzŽ. Žemaĩ panemunėj pasistatė, apsems da Brš. Kap nori, kad didesni būtų [linai], tai žemiaũ sėja Dg. Aš atėjau iš žemaĩ Šk. Pasėk mane, sėjėjėli, žemai klony juodžemėly LTR(Mrk). Vilkas riogsojo aukštesniai, o avinėlis daug žemesniai stovėjo LMD. Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. O kad buvo Petras ore žemai, atėjo viena iš mergų kunigo aukščiausio DP158. žemèst adv. comp.: O čia žemèst o itep kruopą sėdėjau ZtŽ. Anas ten kruopą žemiaũst būsta ZtŽ. žemỹn adv.: Da ten žemỹn yra žmogus ir vietinis Graž. ║ esantis mažesniame lygyje, pereinantis į mažesnį lygį. žẽma n. Š, NdŽ, DŽ1: Čia gėlių nedėk, čia jom per žẽma Vrn. Žẽma, pasiekia, matai, tai mergiotės priraškyta obuolių Klt. O tau gal žẽma, gal padėt kokia paduškėlė? Mžš. Valgyt žẽma [ligoniui], tai pasiuvau paduškėlių Žl. Kap be vakarienės atsigula, tai, sako, būna žẽma po galva Krok. žemaĩ adv. K, Š, NdŽ, KŽ; SD198, SD162,194, Lex25, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, L, ŽŪŽ11, žemiaũs; SD198, S.Dauk, N: Kitur tai būdavo balkiai žemaĩ, galvą susimuši Plv. Jis žemiaũs už mane sėd KBI42. O kas vis žemaĩ kaip žvirblis moka slapytis, tam ir ponai tur vertai kepurę nuimti K.Donel. Jei voverė rengia lizdą žemaĩ, žiema šalta bus Dgč. Pagal rodyklą žemelesniai padėta I. Peri ana žemaĩ kur Žl. Mes ano nematom – atsisėda žemaĩ Trk. Pirma, kol da vanduo nedaug [užtvankoje] pakeltas, tai anas (bebras) guli žemiaũ Ant. Rąstą pakėlė aukštai an tokio aukšto ožio, nu i tas vienas pasilipo aukštai an to rąsto, antras žemaĩ stovėjo Lpl. Iš užpakalio atsistojęs bi kas tiktai cinkt par kulnis čia teip žemaĩ Žr. Kas žemaĩ (ant žemos pagalvės) guli, jaunas žmogus būna Al. Podišką paduok, anam galva žemaĩ Trk. Pasrietęs senis, galva žemiaũ až kojas Sug. Guli gyvatė in kelio viena net ruda, kita žemiaũ, po lietui Klt. Kai an viršūnės [medžio] tupi varnos, tai bus šaltis, o kai žemiaũ – tai atpuls Žl. Mačiau ašarotą motinos veidą, tėvelio žilą galvą, žemai palinkusią LzP. Mano akys blogai mato, bet ten kažkas žemai juoduoja V.Krėv. Ir pabudavojo altorą žemai pas kalną BB2Moz24,4. Tai ineinu pirkelėn, tai aš duodu labą rytelį, tai palenkiu žemai galvelę LTR(Asv). Nelenk, mergužėle, tep žemai galvelės, nupuls vainikėlis an sieros žemelės LTR(Lp). Ko nuliūdai, žirgeli, kam nuleidai galvelę žemai tarp kojelių LTR(Brž). Palenk žemaĩ galvelę savo senam tėveliui (d.) Nm. Jos juodai skalbia rūdymuose, jos žemaĩ džiausto patvoriuose JV368. Nuo Grabnyčių viena pavaža žemiaũ eina Dglš. Prašom išgert žemiaũ (sakoma iki dugno neišgėrusiam) Krč. | prk.: Kentė ant dūšios neižkalbamus sopulius ir nerimasčiavimus, net ik kruvinam prakaitui, kaip žemiaus ižgirsime DP145. Ką plačiaus išmanysi iš tos Evangelijos, žemiaus įrašytos per Joną Š[ventą] tais žodžiais MP68. ^ Aukštai šoksi, žemaĩ tūpsi JT457. Žemaĩ sėdėdamas nenukrisi Pln. Bijok, kas plačiai žegnojas ir žemaĩ kloniojas Vkš. Aukštai kabo, žemaĩ kris, pats apžėlęs, galiukas plikas (riešutas) Lk. Aukštas ponaitis žemai galvą lenkia (svirtis) LTR. Stovi panytė su raudona kepuryte, kas pro ją praeina, žemai galvą lenkia (žemuogė) LTR. žemèst adv. comp.: Sako – an pusė metro žemèst vanduo an Nemano ZtŽ. Pjauk žemèst avižas Zt. žemỹn adv. J, Š, DŽ, NdŽ; SD162, Lex49, H, H184, R12,199,267, MŽ, MŽ357, Sut, N, M, L, LL94, ŠT8, žemỹ, žemyna, žemynai R200, MŽ266, žemynaĩs: Rasos pilnos žolynų žemỹn galvos linksta A.Baran. Jei beržo šakos linksta žemỹn, ir šluotą nepadarysi Brb. Žemỹn šakos nuskorę, obelų graužt ateina [kiškiai] Klt. Kitų žilvičių šakos krenta žemỹn Pst. Lapai žemỹ nudrykę Snt. Iš nugaros negaliu paeit, lenkia žemỹn Šmn. Tai gulim [ant krosnies] galvas nuleidę žemỹn, kojos aprūkę Skp. [Žmogus] jaučia taipogi, lyg kas vidurius aukštyn, tai žemyn traukia, tai esąs trūkis LMD(And). Tekinis nu ašies smunka žemỹn Slnt. Tai valgyt, tai myžt kabarai tais laiptais žemỹn Ūd. Ta muno kumelė teip ausis paleis žemỹn, nukris tos ausys, i važiuojav tatai End. Dvasią užtrauka veizant žemynaĩs Kl. Žemỹn – lopt lopt ir užgiso [degantys pinigai] Vdn. Pusdangstį dengia, varpom žemỹn apleidžia, o gerą dangstį – aukštyn varpom Klt. Kaip ir kad ant pečių būt uždėję girnos pusę, teip ir spaudžia žemỹn Svn. O tas (žąsinas), žemỹn krisdamas [į kaminą], visus tuos suodžius nubraukė Pin. Kol tu nukrisi žemỹ, jau būsi negyvas Jrb. Iš penkto aukšto kol žemỹ nusikadaruoji… Snt. Pasakys ką, lept žemỹn akis Bgt. Saulė aukštyn, sniegas žemỹn Švnč. Vienas šeria [su spragilu] aukštyn, kitas – žemỹn Žb. Jeigu nosį niežti aukštyn, tai užgirsi gimusį, o jeigu žemyn – tai mirusį LTR(Ds). Jei voras nuog viršaus leidžias žemyn, tai jisai reiškia ščėstį tam gaspadoriui LTR(Auk). Kad alksnius juodiejie vabuoliukai ėsdami eina iš viršūnės žemyn, tai bus brangūs javai LMD(Sln). Bijūnėlį žemyn lenkiau, jo raselę braukiau LTR(Ktv). Kad jūs mane nenuskysit, aš žemyn nukrisiu LTR(Brt). Artimiausias imperatoriaus valdininkas ėmė lakstyti laiptais aukštyn ir žemyn J.Balč. Mane žemỹn traukia – susirietus Krk. Klebonas nuleido žemyn akinius, žiūrėjo į mane pro jų viršų J.Balt. Jau išvirė vakarienė, atnešė an stalo, ragina jį valgyt, jis sako „nenoriu“ ir laiko rankas nuleidęs žemyn BsPIV251(Brt). Sudegus visai bokšto medžiagai, dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemyn lašėjo M.Valanč. Tave nuog uolų žemyn nuraičiosiu BBJer51,25. Tada davė Ponas lyti sierą ir ugnį nuog Pono iš dangaus žemyn ant Sodomą ir Gomorą BB1Moz19,24. Ir jis nukopo greitai žemyn ir priėmė jį su džiaugsmu VlnE183. | prk.: Žemỹn nuejo (nusigyveno) visi ūkiai Arm. Griekų nes jungą dar nešu, tas spaudž mane žemyna PG. ^ Aukštyn lipdamas, žemỹn kiaušinius deda (apvynys) JT468. Žemyn lipa, aukštyn šika (su grąžtu gręžia) LMD(Slv). Aukštyn kojom, žemyn galva (musė ant lubų) LTR. Tarpu kojų šutintas, aukštyn žemỹn stumdytas (pienas ir sviestas) JT383. ║ nuolaidus, nuožulnus: Žẽmas dangtis kai lepšius Švnč. ║ apatinis: Numanyti galėjai, jog jisai (gimnazistas) nebe mažųjų klasių, nes žemoji veido dalis buvo jau apšarmojusi gelsvais plaukgauriais Žem. Žemà lūpa satino ZtŽ. 3. NdŽ, DŽ1 nedaug nutolęs nuo žemės į viršų: Žinok, vaike, kada žiemą visą dieną nėr vėjo ir saulė, o vakare žemì debesys dangų aptraukia, tai bus šalčio Dgč. Dangus drumzlinas, žemas, be šviesesnių properšų J.Mik. Žemas dangus, rodės, dar labiau nusileido, parimo ant netolimų kalnelių V.Bub. Sykiu maišosi i žemas, i aukštas oras Prn. Paleisk, berneli, paleisk dėl Dievo – žema saulelė, vakaras netoli, tolimas kelelis (d.) S.Dauk. žemaĩ adv. Aps, Zt, Sdr: Saulutė tai jau visai žemaĩ Dg. Antai jau saulelė žemiáusiai bėr, reik eiti darbuoties Sd. Jei saulė [leidžias] žemai į debesį – tada sukrunta, veža šieną par naktį Upt. Tik kad jau saulutė žemaĩ Pc. Rugius pjauni pjauni, saulė žemaĩ – eik duonos malt Nč. Lėkė [lėktuvas] teip žemaĩ, kone kaminas kliuvo Šts. Žemai lakstąs D.Pošk. Debesys apsileidžia (nusileidžia) žemiaũ LKKIX202(Dv). Sniego debesiai apklojo dangų ir kabėjo žemai J.Balč. Debesys žemaĩ, i kai kalnai – gali laukti, kad lys Plšk. Debesys stovėjo vietoje ir taip žemai, kad miglos draikėsi pušų viršūnėse J.Jank. Blezdingos teip žemaĩ, teip žemaĩ [laksto] – būs lytaus End. Ka varnos leka žemaĩ ir priš vėją, ta priš nepagadą Yl. Gervelės šiais metais žemaĩ skrido pietuos, tai greit žiema ateis par mum Dgč. Kregždės pryš lytų žemai leka Krg. Jei kregždės žemaĩ [skraido] – lietus, jei aukštai – pagada Dbg. Jeigu paukščiai žemai leka, būs sniego LTR(Mžk). Aukštai saulė švietė, žemaĩ sniegus varė JD211. žemès[t] adv. comp.: Nuleid’ (nuleisk) šatrą kąsnį žemès LzŽ. žemỹn adv. K, LEXXXIII318: Ai kaip saulė ilgai neina žemỹn Trgn. Jau trečia [valanda] popiet, i saulė žemỹn eina Klt. Dūmai žemỹn, gal vėl lietaus bus daugiau Kp. Žemỹn eina rūkas Ker. Bet juo menkiaus to lengvojo oro kulkoje randas, juo sunkesnė ta pastoja ir pradeda žemyn leistis Kel1851,27. Davė žemyn [lėktuvas], pasimušė, kluoną uždegė Plv. Pradeda žvaigždė krist krist žemỹn, ir ažgensta, gal lig žemei nenukrenta Svn. Raudonas kaip liepsna ritinys saulės vis didinosi ir šliuožė žemyn A1886,87. Nu tai dabar jau saulė ant vietos, prauda, sėdžia, tai tada po dvi minutes eis žemỹn Rk. Saulė jau eita žemỹn i žemỹn Slnt. Voversiukai narsto aukštyn žemỹn Ktk. Jei dūmai iš kamino puola žemyn, bus lietaus LTR(Auk). Jeigu rytmečio rūkas krinta žemyn – giedra, jeigu kyla į orą – lietus prš. Kad akmenelis aukštyn kils, o plunksnelė žemyn grims, o tai mudu su berneliu vieną dūmą dūmosma LTR(Žgč). Saulė žemỹn, šešėlis ilgyn JT457. Pempės apskrenda ratu, puola žemyn ir palydi jį kaip kerėtoją, kaip įsigėrusį ir nerandantį namų M.Katil. Bet saulė leidosi vis žemyn ir žemyn, o ant Metecho vis dar tebeplevėsavo Gruzijos vėliava A.Vien. ^ Skristi žemyn nereikia sparnų An. ║ striukas, trumpas: Šuniukas žemõm kojytėm Dbk. Šeškas in žemų̃ kojaičių Dv. Toj karvukė juodmargė, plati, an žemų̃ kojukių, man patinka Pv. Stalas žemõm kojom Dbk. 4. BŽ294, DŽ1, FzŽ47,119,351, SkŽ369, PolŽ79 kuris nedidelio kiekio, jėgos, temperatūros, atstumo ir pan.: Žẽmas (oro) slėgimas NdŽ. Žemèsnė rūšis DŽ2. Žemèsnė temperatūra NdŽ. Atšaldyta šviežia mėsa žemoje temperatūroje gali likti nesugedusi palyginti ilgą laiką LEXVIII264. Antarktidoje, kur temperatūra labai žema, pingvinai netgi išperi jauniklius rš. | Par žẽmos algos tų mokytų žmonių Erž. Žẽmos kainos DŽ2. Mun žẽmas krau[ja]s (kraujospūdis) yr, aš išgeru citramono Plt. Žemosios įtampos skirstymo spinta rš. Labai paprasti ir ekonomiški puslaidininkiniai žemo dažnumo generatoriai rš. žemaĩ adv.: Paršioką perki an turgaus ir deri, kad nuleistų, labai daug užprašo. Prašai: – Nuleisk bent kiek, nuleisk žemiaũ, mažesne kaina Dbk. [Kaina] krinta keliomis kapeikomis žemiau rublio [už javų pūdą] Pt. žemỹn adv.: Prekia žemỹn eit KI25. 5. I, LL154, ŠT319, NdŽ prk. prastas, nekilmingas, neturintis titulo, nevadovaujantis: Žemesnỹsis administracijos personalas DŽ1. Žemiausis tarnas D.Pošk. Jis (Jonas Žiška) kilimo iš žemesnės diduomenės tarpo ir tarnavo kariu įvairiems krašto didikams LEVIII345. Kai tėvavardžiai pradedami rašyti ir žemesniųjų luomų atstovams, dokumentuose greta įprastų slaviškų patroniminių priesagų atsiranda ir lietuviškos LKKXXI163. Šitą žẽmą žmogelį visi už purvą laikydavo Šlvn. Žemesnė̃n vieton jį numetė, ką gėrė Rtn. Palei priešingąją sieną riogsojo įvairaus dydžio ir aukščio stalai ir staleliai – vieta žemesniems inspekcijos tarnautojams T.Tilv. Žemesnieji stoties tarnai savo apsiaustų žibančiomis sagomis padaro kiek įvairumo Pt. Aukštesniosios ir žemesniosios organizacijos, įstaigos, įmonės KlK23,60. ║ einantis prieš aukštesnį, sudėtingesnį (apie mokslą, mokyklą): Gimtajai kalbai buvo [sovietų] paliktas tik pagalbinis vaidmuo daugiausia žemesnėse klasėse rš. Žemesniosioms gimnazijos klasėms 1925 m. Jablonskis parengė kirčiuotą „Lietuvių kalbos vadovėlį“ LKI46. žemaĩ adv., žemiaus: Jis (brolis) vyresnis buvo, tai ejo į aukštesnę klasę, aš žioplesnis buvau, žemiaũ ejau Erž. Herodas iš to apsinirtimo išmušdinęs ir pasmaugdinęs est visus bernelius miesto Betlem ir kitus, kurie tuosu rubežuosu buvo dvejų ir žemiaus metų BPI105. ║ kuris mažesnio skaičiaus, pamažintas: Ma[no] žemesnì metai inmaišyta pasan Drsk. 6. BŽ294, NdŽ prk. silpnas, menkas: Nebūk labai aukštu, nebūk labai žemù Dglš. žemaĩ adv. Gmž: Anie savęs žemaĩ nelaikė Krš. Žemaĩ žmonių niekas nežiūro Azr. Kas metai vis eini žemiaũ Drsk. žemỹn adv. Kp, Rk, Mrj, Drsk, Dglš, Pvn, Žeml, žemỹ: Į senatvę sveikata kaip laiptais eina žemỹn PnmnA. Ne aukštyn, žemỹn vaikas eina (blogsta ligoninėje) Strn. Nepaliksi vienų [tėvų], juk čia metas po meto eina žemỹn Graž. Mums par vėlai džiaugties – einam žemỹn Eig. Viskas eina žemỹn Kv. Kas metai vis žemỹn ir žemỹn, penki metai atgal buvau geresnė Kpč. Kas rozas sunkiau sunkiau, sveikata žemỹn žemỹn Pun. O jėgos eina, vaikeli, kasdien žemỹn Krns. Ir kol’ aš teip žemỹn krentu, teip sveikatos neturiu? Aln. Žmogus vis žemỹn eini Gl. Einam diena dienon žemỹn Tr. Penkiasdešimt šešiasdešimt metų, visi važiuona žemỹn Yl. Žmogus vis eini žemỹ, žemỹ Jd. ^ Mūs metai aukštyn, o sveikata žemỹn Mrc. ║ neiškilmingas, neprašmatnus: Aukštojo stiliaus daugiausia būna knyginiai žodžiai, žemojo – šnekamosios kalbos rš. 7. SD269, Sut, K, Ls, NdŽ, KŽ nuolankus, paklusnus: Vis reikia moteriai žemèsnei būt Dglš. Ir kris karaliai, kaip vergai žemi, po kojų B.Braz. Buvo žemõs širdies, sergėdavosi nuo svietiškos garbės A.Baran. Mokykitės nuog manęs, jog aš esmi romus ir žemos širdies DP499. Nukėlė galinguosius nuog sostų jų, kaip Saulį karalių, o paaukštino žemuosius DP475. Nes toji, būdama motina Dievo, ižpažinos esanti žemiausiąja tarnaite jo DP491. Žemas maldas siunčiame brš. Tu pakarnoji, prastoji, žemoji širdie prš. ^ Būk žemèsnis už žolę, tylesnis už vandenį Dkš. žemaĩ adv.; SD269, Sut: Todėl aš gražiai jam padėkojau už gerus norus ir žemai paprašiau mane atleisti J.Balč. Prieg tam žemiausiai prašome, malonės tavo geidžiame PK21. Dėkui labai žemaĩ už paskolinimą pinigų Alks. Ačiū labai žemaĩ Dglš. Nemokėjau … prieš vyresnį žemaĩ galvą nešiot (nusižeminti) LKKXIII120(Grv). Žemai galvelę lenkė ir in slaunas gimines išleido LB271. Na aš eisiu pati prašytie brolelių, na aš žemai tai galvelę palenksiu LTR(Tvr). Pulk savo motynėlei žemaĩ į kojas JD970. Pulsiu tėveliui žemai keliuosna, žemai keliuosna gailiai verkdama LTR(Slk). Labai žemai dėkavoju jūsų mylistai Tat. Žemai prašome, idant mus nuo strocho ir baimės smerties meilingai apsaugotumei MKr17. 8. E, NdŽ, KŽ, DŽ1, GTŽ, ŽŪŽ14 paprastas, mažai išsirutuliojęs: Žemesnieji gyviai yra vienaląsčiai S.Mast. Žemesnieji bestuburiai neturi nei kraujagyslių, nei kraujo V.Laš. Žemosios piktžolės – dirvinė našlaitė, kežys, klėstenė ir kt. – auga palei žemę rš. 9. N, DŽ, NdŽ, FzŽ363, Užv, End storas (apie balsą, garsą): Ko dainuoji žemù balsu, imk aukščiau Mrj. Nevienodai, kitos aukštas balsas armonikos, kitos – žemèsnis Grž. Kokios gražios dainos buvo, natos žẽmos, iš pat širdies plaukė Krš. Žemas jo balsas atrodo kažkur girdėtas, malonus, giedras rš. Jis (žiogas) pamėgino prilygti varnų krankesiui, paimdamas mintyse savo fleita juo žemiausią do, bet tat padaryti jis negalėjo J.Sav. žemaĩ adv.: Švėkšnaliai (t. y. švėkšniškiai ir jų kaimynai) žemaĩ šneka KlbXXXVIII(1)100. Anys žemiaũ kalba, mes aukščiau Plš. Basas bosas) jau grajijo šeštuoju balsu par terciją dar žemiaũ kaip tenoris su kornetu Plt. žemỹn adv.: Užtrauks dainą aukštyn, žemỹn ar šonan Gdr. ║ krintantis (apie intonaciją): Pasakojamojo sakinio paskutinis žodis ištariamas žemesniu balsu rš. 10. P.Aviž, KŽ, Plt, Mrj, Klt, Vj, Ūd prastai matantis, trumparegis: Jis labai sunkios galvos, žemų akių (žemažiūris) J.Jabl. Ji žemų̃ akių ir in senatvę bus prismerkus Al. Jo boba žemų̃ akių Lb. Buvo žemų̃ akių – tik po savim matė Žž. Žemų̃ akių, nemato, su akiniais vaikšto Stlm. Petro gal akys žẽmos, kad anas šite daboja Vdš. Skaito labai prisikišęs, gal žẽmas an akių Kb. Žẽmas an akių, aukščiau sa[vo] nosies neregi Rod. Ana žemà an akių Lz. Jis žẽmo žiūrėjimo Apt. Būdama žemų akių, sučiumpu tik nuolat krintančius, judančius, nuolat besimainančius karo žmonių ir jų arklių siluetus Pt. 11. J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ prk. negarbingas, nedoras: Žemì motyvai DŽ2. Tai labai žemas darbas! J.Balč. Trys čia matomys yra stonai tarp viernųjų: stonas panystės yra visu aukščiausis. Stonas našlystės žemesnis už panystę. O stonas moterystės visu žemiausis P. žẽma n.: Ar tai yra kilnu, ar žẽma? NdŽ. Liaudies dainose nėra viso to, kas nepadoru, žema rš. Iš pasalų niekad nepuoliau. Tai man atrodė be galo žema ir niekinga V.Bub. Iš visų žemųjų ydų melas yra turbūt žemiausia J.Jabl. žemaĩ adv.: Žmogus nupuolė taip žemai, kad gėda vadint jį žemėj Dievo kibirkštim A.Mišk. žemỹn adv.: Tėvas pasimirė, o jis (sūnus) pradėjo žemỹn lipt (smukti) Pns. ◊ kélnės (×klỹnas Mrj, Klvr) per žemaĩ prasčiokas: Kodėl jie išeina… kodėl atsiskyrė? – sunerimusi Irena klausė Silvą. – Todėl, panele, kad jų kelnės per žemai J.Paukš. Per žemai jo klynas, su manim nesusilygis Sn.
žemas junginiai
- per žemas, žemas atlygis
- žemas atlygis