Kas yra kardas? 1 kárdas (plg. l. kord) sm. (3) K, kárdas (1) J; SD105, B, R, MŽ137, Š, M šaltas ginklas su kertamais ašmenimis: Aš parnešiu sau iš Prūsų plieno kardą kietą Mair. Ponų dar nei viens su kárdu negimė sviete K.Donel. Jie atėjo su kardaĩs ir kartimis KBI29. Su kárdu duos karą tau J. Kaip pradėjo eit kareiviai, tik kardai skamba! BsMtI134. Įsiteikiau kárdą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Paguldė galvelę po aštriais kardeliais Gg. Išsitraukčiau šviesų kardą JV26. Į kilpą stojau, su kárdu mojau JD919. Ten stovėjo kareivėliai ..., kardais pasirėmę JD642. Parein brolis ..., šviesų kardą švytruodams KlvD124. Ten švytravo kardùžiai kardeliai kaip ant dangaus šviesiosios žvaizdelės LB30. Mindžiot mindžiojo, kardais kapojo JD216. Vai aš senas už žagrelės, o jūs jauni už kardelio BsO81. Šviesusis kardelis – mūs' tėvelis BsO14. Kardelis prie šalies JD108. Kabink kardą nuo gembelės D54. Atjoj želnierius per žalią girelę, sveikin mergytę šviesiu kardeliu KlpD24. Ei šveičiau šveičiau šviesų kardužėlį JD131. Švytuoj kardeliai kaip žaibai JD625. Meski dalgužius į šalelę, imkit kardužius į rankelę JD27. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį StnD20. Nešiok, sūnyti, šviesų kardelį KlvD18. Pakabykie kardužėlį stainelė[je] ant sienelės Nm. Jonas ... privažiavo girę, pašvytavo su mediniu karduku BsPIII27. Petras, ... ėmęs kardą, nukirto dešinę ausį Malchusui DP156. To neprieteliaus žmogus nei šarvu, nei kardu, nei kitu kokiu ginklu negal atsiginti BPII221. Dantys jų yra ragotinės ir strėlos, ir liežuvis jų aštri kardai BPs57,4. ◊ Benedìkto kárdas; LBŽ bot. kartusis šventadagis (Cnicus benedictus). Marìjos kárdas; LBŽ bot. margalapis margainis (Silybum marianum).
2 kar̃das sm. (4) RŽ; Kos48 garsas, aidas, skardas: Kad sušunki, atsiliepia girio[je] kar̃das J. Kai tylūs rytai, toli girdisi kar̃das Vb. Išgirdo kardą, ūmai ateinantį nekaipo vėjo O.
kardas junginiai
- Japoniškas kardas, Kardas (peilis), Kardas (reikšmės)