Kas yra žirgas? žìrgas sm. (3) Sch146,178, KBII54, KII108,134, K, Rtr, NdŽ, KŽ, ZtŽ, žir̃gas (4) J, RŽ, NdŽ, Lz, Dv; SD159, R, R276, MŽ370,467, D.Pošk, Sut, I, N, L, LL211, ŠT184,193, ŽŪŽ106 1. gražus jojamas arklys: Bėras, ristas žìrgas DŽ. Sportinis žìrgas DŽ. Sėsti ant žirgų̃ ir joti DŽ. Kinkyk, broleli, žirgeliùs, važiuosim bažnyčėlėn DrskŽ. Bet ir ponai, su šulnais skraidydami žirgais ir su poniškais kasdien viešėdami rėdais, beteškant purvams nešvankų rudenį peikė K.Donel. Nemėgst ponas stiprumu žirgo, kaip norint sylingo Mž241. Žìrgas nedirbamas. Art, akėt – tai arklys, o lengviai važinėt, raitam užsėst – tai žìrgas Nmč. Žìrgas yr[a] žergamasis, arklys aramasis Prk. Netikima teipag buvo Elijošiui, kada nusiuntė jop Ochozijošius karalius penkias dešimtis žirgų MP104. Per girią giružę saulė tekėjo, o mūsų brolelis žirge sėdėjo FM. Da neįsėdau į bėrą žirgelį FM. Ei, žìrgai, žirgẽli, mano juodbėrėli JV128. Nėr žirgam šieno, o nė abrakėlio LB144. Viens žirgas riestas, antras dar riestesnis JD305. Žìrgas kamanotas JV146. Nei aš eisiu iš darželio, nei laikysiu tau žirgẽlio, jok namo, berneli JV102. Anksti rytą rytelį šėriau bėrą žirgẽlį JD44. Mano tėvelis gerai gyveno, jauteliais arė, žirgais akeno (d.) Jz. Aš pašersiu savo žirgužėlį … grynums aviželiums StnD29. Paleiski žirgelį į pūdimelį LTR(Skd). Kelkis kelkis, sūneli, kelkis kelkis, jaunasai, per ilgai pamigai – žvengia bėras žirgelis LTR(Nmn). Mano žirgužė̃lis gražus obuoliuotas (d.) Vrn. Jok sau sveikas, bernužėli, muštryk savo žirgužė̃lį (d.) Br. Iš aukselio žiedužėlių bus žirgeliam padkavėlė LTR(Kpč). Su avižužėlėmis žirgužė̃lį sugavo JD759. Mandri kavalieriai, mandri jų žirgẽliai DrskD246. Žirgelis palvas, aukselio balnas – tai mano broliukelio (d.) Prng. Ei, žìrgai, žìrgai, žirgytùži, ko alsiai žvengi pas stainužę? JV864. Pragėriau žirgẽlį ir kamanužėles LB40. Mesk šluotą į žolelę, imk žìrgą į rankelę (d.) Alvt. Ant žìrgo sėdėjau, ant balno rymėjau (d.) Dsn. Ei žirge, žirgeli, juodbėras žirgeli, dėl ko tu neėdi grynų avižų? LTR(Klp). Bernužėli dobilėli, nusipirki kančiukėlį, išmokyki žirgužėlį aukštai šokt, giliai plaukt, jomarkėly garsiai žvengt (d.) Plv. Oi bėga, dreba bėras žirgelis – bijo beržo rykštelės LTR(Kt). Težvingauj’ žirgelis po pūdymėlį KlvD69. Per nedėlėlę žirgužį šėriau (d.) Vlkš. Paliksiu žirgelį jauniausiam broleliui – mokėk jodinėti, žirgelį mylėti LTR(Nm). Vienas žirgas juodas kai sabalas, antras žirgas margas kai genelis, trečias žirgas baltas kai sniegelis TDrIV18(Ck). Pilnos stainės yr žirgelių – širvų, juodų juodbėrelių (d.) Mžk. Išvydo kalną, pilną žirgų ir vežimų DP522. Ateis sylingas ir lobingas ant gero žirgo auksiname šarve DP3. Pirmame vežime buvo raudoni žirgai, antrame vežime buvo juodi žirgai, trečiame vežime buvo balti žirgai, ketvirtame vežime buvo margi stiprūs žirgai BBZak6,2-3. Mano sūnelio obuolmušis žirgelis LTR(Bt). Ans veiza – žìrgas atbėga, ir ans jau sės an to žìrgo ir išjos Žr. Mokino vaiką ir Dievui tarnauti, … ir žirge sėdėti, rankoje laikyt kardą A1883,158. Dėl ko pas mus šiandien arkliai apskurdo, o žirgų nė regėti nebgaunam S.Dauk. Kursai duost pašarą bandai ir varnykščiams, prašantiemus jį, nepasimėgst syla žirgo nei liūbu jamui ant staibių vyro Vln38. Žìrgas tik ponaičiams pasijodinėt Zp. Nueik į arklides ir rasi auksakartį žirgelį LTR(Auk). Žirgas buvo vienas iš labiausiai lietuvių mylimų gyvulių, jis net buvo laidojamas drauge su šeimininku rš. Nušėriau žirgelį sau juodbėrėlį LTR(Brt). Leisk bėrą žirgelį ant pūdymėlio LTR(Ukm). Sėsim in bėrus žirgùs, stosim in aukso kilpas LB275. Jau žirgelis pabalnotas jot pas jauną mergužėlę (d.) Mrc. Vai šėriau šėriau žirgelį juodbėrėlį, vai šveičiau šveičiau aukselio pentinėlius LTR(Krok). Sūneli mano, vaikeli mano, kuo širmiausis, kuo gražiausis – tai tavo žirgelis LTR(Glv). O žirge žirgeli, muno juodbėreli! ar mudu išplauksiav jūreles mareles? StnD3. Tavo bėras žirgelis mano tėvo stainelyj KlvD6. Duos šimtą, duos ir kitą, duos žirgẽlį pakinkytą (d.) Nmč. Iš dvaro joju, žirgužis klumpa, klumpa mano žirgelis dėl neviernų žodelių (d.) Vlkš. Ing žirgą sėdau, iš žirgo puoliau, purvynėlin gulėjau LMD(Pns). Atjoja jaunas bernužis ant juodbėrio žirgùžio JD462. Ir palinko žalia rūta žirgui po kojelių (d.) Šmk. Žirgą parlakstysiu, važį sudaužysiu, pakol, tave jaunulėle, iš čia išvadinsiu TŽII577(Paį). Ein močiutė per dvarelį, sodin svečius nuo žirgelio LTR(Mrj). Leisčiau žirgužį in pūdymužį, mesčiau žiedužį in rūdynužį, čion nėr mano mergužės, nebus man nakvynužės LLDII44. Bėk bėk, žirgeli, bėk greičiau – jauną mergelę pamačiau LTR(Rk). Bėrą žirgelį sustabdžiau, jauną mergelę kalbinau (d.) Ss. Ne savo žirgeliù in mane jojai, ne savo žiedelį man padovanojai (d.) Lš. Parduosiu žìrgą ir kamanėles, samdysiu audėjėlę (d.) Klvr. Kur vestie, kur vestie šyvas žirgẽlis, kur dėtie, kur mautie aukso žiedelis? DrskD85. Matau – kieman suvažiuoja [piršliai] žirgaĩs aprėdytais Šmn. Reiks svečiams alaus, midaus, žirgẽliams abrakėlio JV958. Jau žirgẽliai sukinkyti prie gonkelių sustatyti (d.) Šmn. Pabalnoki šešius žìrgus, visus šešius širmus (d.) Mlk. Žirgám šieno ir abrako, svečiam vyno ir pyrago Vr(Kp). Kinkykit, sveteliai, žirgelius, metas namolion kakti S.Dauk. Verk brolelis seserelės ir žirgẽlio šėrėjelės (d.) Varn. Šešius žìrgus atiduosim, seserėlę išvaduosim JV673. Antpuolusys ant žirgus, norėjo jį pavyti S.Dauk. Kardas ateis ant jos žirgų ir vežimų BBJer50,37. Eš tave apgręšiu ir tau kamanas indėsiu burnona (viršuje nasruosna), ir tave išnešiu su visu tavo kariu, žirgais ir vyrais, kurie visi gražiai apdaryti yra BBEz38,4. Už vieną karės žirgą du tris valakus žemės davė S.Dauk. Paskui tuos šešis raitelius jojo kiek prastesniais žirgais jų ginklanešiai A.Vien. Ai žirgyti mano, ai mano bėrasis, kurlink tu bėgi? Kurlink tu žvengi? KlvD342(Įsr). O kur josi, bernužėli, kad rengi žirgẽlį? DrskD17. Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar nuneši mane jauną tris šimtus mylelių? LTR(Ut). Į karužę jojau, į eileles stojau, garsiai nusižvengė bėrasai žirgelis (d.) Mlt. Dar n’įjojau į pusę kelelio, dar n’įstojau ir į vieškelelį, – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29. Ateik pas mane, žirgeli, ką aš tau sakysiu, aš ant tavo kamanėlių laiškelį rašysiu LTR(Jz). Kad pažiūrau į laukelį, gano broliai daug žirgelių LTR(Kbr). Išark, berneli, lygius laukelius be žìrgo, žagrės, be noragėlio (d.) Šmn. [Pašto] vežimą su keturiais žirgaĩs liuob vežti Krg. Ragana suėmė jos rūbus, insivilko, sėdos žirguosna ir nuvažia[vo] LTR(Rš). Žiemą važeliais, bėrais žirgeliais LTR(Trak). Sakau, šelmi berneli, kinkyk bėrus žirgelius – važiuosiv tėviškėlę pas seną motynėlę LLDII85. Į dvarą, girgždėdama lingėm, įliūliavo puošni karieta su dviem širmais žirgais K.Saj. Ir žirgas, pajutęs kelionės galą, dvigubai, trigubai spėriau žengia J.Mik. | prk.: Mano vargelio su žirgu neapjosi KlK22,12. Visi šeši širmi žirgai vargų nepatraukė LTR(Glv). Tai šiaurys išjoja širmą savo žirgą ir švytruoja dalgį, jodamas ristai J.Aist. Pataikavimas vyresnybei ir veidmainiavimas – tai du patikimiausi dvasiškos karjeros žirgai V.Myk-Put. Nelįsk, kur žirgus kausto Dglš. ^ Mūsų vado bėras žìrgas kaip bitinas laibas, vaikštus kaip ugnies kibirkštis, greitumo kaip žaibas Klvr. Atveskite žirgus kaip lekiojančius vabalus BBJer51,27. Benuliūdo, it žirgą nustojęs! S.Dauk. Nebūkiat kaipo žirgas ir kaipo mulas Mž467. Džiaugiasi (Džiaugas D168psl, VP14) it žirgą gavęs A.Baran, M, LsB113. Džiaugiasi kaip žìrgą dovanotas Nm. Kai nieko aplinkui nebebuvo, papasakojau, ką žinojau apie rudąjį, ir Juozas, kaip žirgą gavęs, nubėgo pas komendantą J.Jank. Ko nuliūdai, ar ne žirgą pardavęs? S.Dauk. Nuliūdo kaip žirgą pardavęs S.Dauk. Moma gal devynetą vaikų adata išpenėt, o tėvas nei šešiais žirgais vieną B928. Toli žìrgas žvengia, arti kamanos skamba (perkūnas) Ms. Mažas žirgẽlis dieną naktį jojamas (slenkstis) LTR(Užv). Bėrą žirgẽlį dieną naktį joja (slenkstis) Jnš. Mažas žirgelis visą svietą išlaižo (pjautuvas) PrLXVII13. Lauko gale žirgas žvengia (dalgį pusto) Škn. Žirgas stalde, žirgo uodega lauke (kardas) B342. Žirgas tavarte, uodega lauke (kardas) LTR(Ldvn). Brolio žìrgas nenutūriamas (vėjas) Mžk. Tėvo diržas nesulenkiamas, brolio žirgas nesulaikomas, mamos kubilas neužrakinamas (kelias, vėjas, mėnulis) LTsV638(Kbr). Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, duktės kasa nesupinama, sūnaus žirgas nesugaudomas (kelias, žemė, saulė, vėjas) LTR(Kp). Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių kamanos blizga (žaibai ir griaustinis) LTR(Stl). Pernai žìrgas šokinėjo, šiemet pėdos tebežymu (žymu Snt, Šd) (ugniavietė) Jdp. Šeši žirgaĩ neužveža, boba užneša (kamuolys) BsM22. Kanapinuodegis žirgas sužvingo ant aukšto kalno (varpas) prš. Juodas žirgas šokinėja, o žirgo pėdų nepaliekta (blusa) Žg. Juodas žirgẽlis visą svietą išlaksto (blusa) JT479; B. Už žìrgą didesnis, už šunį mažesnis (balnas) Sch56; BsM20. Trinugaris žirgas, dvinugaris raitelis (mintuvai) LTR(Al). Juoda kasa, bet ne kasa, balta puta, bet ne puta, žvenga kaip žìrgas, šoka kaip pana (šarka) Jn. ║ eržilas: Dėl kumelių žìrgą turi Ign. Žìrgas – tai arklys su pautais, dar žvengia gerai Trak. 2. DŽ2 šachmatų figūra, šokanti į bet kurį kitos spalvos laukelį, esantį už gretimų laukelių: Žirgo šuolis nėra stabdomas jokių pakeliui esančių figūrų LEXXIX292. 3. žr. žirgelis 1: Žirgo motyvas ornamentikoje turėjo simbolinę reikšmę rš. 4. Tr kartis stogui dengti, žardui paremti, statomiems stulpams kelti ir kt.: Kai trūko žìrgas, tai dengėjas su visais kūliais nusirito žemėn Krs. Žìrgui padirbti irgi reikia meistro Slč. Darkos jau iše[jo] žirgaĩ iš mados, majokus stačia jau lynom Grv. 5. kailmautis: Uždėk kailį ant žìrgo, tai gerai išdžius Br. 6. berniukų žaislas: Ir darbeliai su vargeliais jau prasidėjo; štai tuo žirgaĩ su lėlėms į šūdą pavirto K.Donel. ◊ añt áukšto žìrgo jodinė́ti nepaprastai įsivaizdinti, didžiuotis: Jis mat jodinėja ant labai aukšto žìrgo I.Simon. añt kéršo žìrgo bū́ti 1. ateitis nežinoma: Viskas dar tebėr an kéršo žìrgo End. 2. baisu: Jau dabar ir jis ant keršo žìrgo LMD(Rs). ant kéršo žìrgo sėdė́ti baimintis: Jau daba sė́dam ant kéršo žìrgo End. Tai tamsta dabar sėdi ant kéršo žìrgo Lk. ant kéršo žìrgo (kéršu žìrgu) jóti būti netikram: Malonė ant keršo žirgo jo[ja] J. Priežadai keršu žirgu joja Žem. laũmės (laumė̃s NdŽ) žìrgas J, DŽ, NdŽ laumžirgis. šešiaĩs žirgaĩs apie smarkų charakterį: Mano pati šešiais žirgais, aš nabagas niekotelėj Dkšt.
žirgas junginiai
- kovos žirgas
- Žirgas (šachmatai)