Kas yra diržas? dir̃žas sm. (4), (2) K, Vvr; R 1. sagtimi susegama juosta (ppr. odinė): Lietuvis dėvi dir̃žą iš briedžio skūros su skaistvarine spitele J. Per daug sutrauktas dir̃žas, reikia išleisti Jnšk. Kur eini su kirviu už dir̃žo? Ėr. Prisidyžiau kopūstų, kad ir dir̃žą gavau atsileisti Vvr. Diržu susijuosk kailinius, bus šilčiau Rm. Tos mergos su diržaĩs persismaugę – kap širšės Gs. Dirželiai, kuriais plakasi SD49. ^ Rugiai kap dir̃žas (geri, lygiai suaugę) Brb. Tėvo diržas mokina, brolio pykdina PPr159. Iš svetimos nugaros gali platį dir̃žą rėžti Žr. Diržo du galai: vienas – man į nagus, kitas – tau į ragus PPr176. Dievo dir̃žas nesuriečiamas (kelias) Rz. ║ prk.: lupimas diržu: Kas šitam vaikui pasidarė – dir̃žo prašosi, ir gana! Rdm. Gausi nuo tėvo dir̃žo Ėr. Tata duos diržo Zt. ║ juosta kam nors pritvirtinti: Kardo diržas N. Pats balnas tebė[ra] geras, tik dir̃žai ką apdriskę Vvr. Aš nesmi vertas, idant išmegzčiau diržą autuvo jo DP21. Kurpių dirželis N. Rankinio laikrodžio diržẽlis Slm. Paveizėk ienoms diržukùs pririšti Vvr. 2. juosta mašinai varyti: Dir̃žas nuo smagračio nukrito DŽ. Nukrito mašinos dir̃žas (bekuliant) Gs. Diržas pasitempė – vis puola ir puola nuo rato Kt. Austinis dir̃žas mašinai nestipra – reikia šikšninio Rm. 3. žemės rėžis: Kožnas savo diržą bulbių kasa, t. y. pasėlę J. Paliko dar toks nedidelis dir̃žas neartas, bengsu ryto[j] lig pusryčio Vvr. ◊ dir̃žas antšóko (ant ko) gavo lupti: Tik neklausyk – antšoks tujau dir̃žas ant nugaros! Vvr. dir̃žas krùta nori lupti prasikaltusį: Vaike, vaike – man dir̃žas krùta! Jnšk. dir̃žą nèšti žaisti tokį žaidimą (vieni stengiasi įnešti į „dvarą“ diržą, o kiti gaudo): Susirinksim, būdavo, mokyklos kieme ir nẽšam dir̃žą Pn. dir̃žą susiver̃žti; rš imti mažiau valgyti.
diržas junginiai
- gelbėjimosi ratas/diržas, saugos diržas