Kas yra kūliais? kū̃liais adv. DŽ, kūliaĩs greitai, smarkiai, stačia galva, strimagalviais, kūlio: Kūliais išlėkiau į kiemą rš. Vėl jam davė smarkiai per ausį, ir tas kūliais palėkė po stalu J.Balč. Kūliaĩs iššokti K. Taip ištaręs, jis kūliaĩs pro duris iššoko K.Donel. Kūliaĩs nudulkėjo Jrk56. Kiti iš stubos Plaučiūno tuo kūliaĩs išsirito K.Donel. Pro duris kūliais išsirito varnui nepažįstamas žmogus P.Cvir. Tai vanduo, kai nuo kalno kūliaĩs vis ritas Jrk108.
kūliais junginiai
- vartytis/virsti kūliais, virsti kūliais