retas reikšmė

Kas yra retas? rẽtas, -à adj. (4) 1. R, Sut išaugęs, išsidėstęs, išdėstytas tam tikrais, palyginti dideliais tarpais; pršn. tankus: Reta girė N. Rẽtas miškas Dkš. Retì grybai Mrc. Retì rugiai Nmč. Reti kaip pavargėlio rugiai Rz. Kai retèsniai, tai geresniai grikiai Vdš. Pernai bulvės buvo didesnės, ale rẽtos Bgs. Perniai rẽtūs buvo obuoliai, ale dideli, o šiemet par sausrą maži Ob. Čia spanguolės rẽtos, bet didelės Dkš. Retos ir didelės uogos Ėr. Obelėlės retos šakos, jos lapeliai dar retesni LTR(Lš). Ak kaip ilgai paskui turite laukti, iki retos žolelės čionai užauga K.Donel1. Retūsius skynimus miežiams laiko S.Dauk. Retója samanyčia Ad. Pro kampą retos girios pamatė ten kur toli už brūzgynų – žiburėlis BsPIII19. [Gluodenas] pasitaiko miškuose ar bent vietose, apaugusiose retais medžiais, dažniau drėgnesnėse dirvose EncIX193. Man gražus tas žmogus, kam didelė pradantė, kam dančiai retūs LKT242(Lnkv). Keno reti dantys? Svočios retì dantys JV952. Rẽtos dantys KII346. Reta barzda kaip karaliaus girė M. Akys stačios, dantys balti, kad po nosim ūsai reti LTR(Trak). Tik paliko retučiukai [plaukai] ir tie patys trumpučiukai LTR(Aln). Retùkai rugiai Bn. Nedaug liko [plaukų] – trupučiukas, i tie patys retučiùkai Ad. Tiej rugiai retùkai, nėr ko ir dalge užkabyt LKT374(Rdm). Kviečiai retùčiai, nusigandę Pc. Šiuosmet rečiūčiai rugiai, bus beduonė Vrnv. Rugiai retūs, nepribrendę, akuotuos visi sulindę LTR(Ds). | Užeina debesėlis, ir pradeda retais, dideliais lašais lyti P.Cvir. ^ Reti kaulai, stori lašiniai (šiaudų stogas) LTR. rẽta n.: Kol rẽta buvo miško, toli nuvažiavus [lapė su spąstais] Dgč. Tik čia teip rẽta, toliau miškas sutankėja Sb. A ne per rẽta, teta? (juok.) Plv. retaĩ adv.; SD329, R106: Tankiai sėjo, retaĩ dygo Dkš. Žirniai retaĩ apdygę Sem. Kukurūzai labai retai: kur vienas, kur kitas Šd. O aš retai sėjau, ir tankiai išdygo N109. Retaĩ pasėjo pūrų laukelį JD618. Retaĩ sėdėjo kūmai – dantai rẽtūs Ad. Retaĩ razstatyta rėmelės [avilyje] Aps. Didelis kambarys, retaĩ pastatytos gėlės – i gražu Jrb. Ant tų bolkių lentų prikrauta, vienos rečiaũ, kitos tankiau Smal. Telingosios karvės pririštos retaĩ, o kitos tankiai Slm. Jei dangus retai žvaigždėtas ir žvaigždės aiškios, tai bus graži diena LTR(Br). Dabar rečiaũ kaimas stovi: du kartu degė JnšM. 2. SD329 palaidai, nesuglaustai padarytas (išaustas, nupintas): Retas šepetys N. Retos šukos Sml. Retas milas R106. Kempinė minkšta, reta SD58. Rẽtas audimas K. Viršugalvis [skarelės] rečiáusias kai greimas Klt. Žiūrėk, kokia ši skarelė retà, kaip tvora Lš. Pyrago su sukru sukąsnojai, į rẽtą skarelę įdėjai, su siūlu užvyniojai, nu ans i sulpa Trk. Anas (drobinis rūbas) gi retùtis, par jį garas pereina Aps. Anas (paltas) rẽtas kai akėčia Smal. Linus paskui su aštria lentute išplaka, šukuoja par retúosius šepečius LKT174(Vdžg). Iš rečiáusio skieto aus liūb sterbles Všv. Šito audeklo stori apmatai, reik imt retèsnį skietą Skrb. Retas kai rėtis J.Jabl. Suveldavo milą, kad anas nebūtum rẽtas Pb. Pridurkai jau buvo tokie jau stori išausti, tokie retì Vvr. Kaip antai krežius ka pina, i tankesnis, i retèsnis yr išpintas Lc. Kopūstų galvos rẽtos, net liunga Klt. Tos karklės, regis, yr iš kitur paimtos, tokios retos Grg. ^ Retais šonais, tankiais šeriais (namas) Pnd. retaĩ adv.: Retai megzti N. Jos storai verpia, retai audžia JV933. Verpkit linelius ko storiau, ko storiau, auskit drobeles ko rečiau, ko rečiau LTR(Mrk). ║ smėlingas, purus, lengvas (apie žemę): Pas mumi labai retà žemė: vanduo greit prapuolsta Jon. Smiltynes ir kitas lengvas, retas žemes storai nuvežk dumblu rš. 3. kartais, ne dažnai atsitinkantis, pasitaikantis, esantis, aptinkamas, nedaugelis, vienas kitas, ne kiekvienas; pršn. dažnas: Reta diena, kad jis negirtas N. Rẽtas žmogus tai darys K. Šio[je] gadynė[je] senis, šimtą metų turįs, tapė daiktu retu M.Valanč. Ne vienas bandęs patepti komisiją, kuo turėdamas, bet retam pavykę ją suminkštinti J.Avyž. Džiaugsmas tai retas vargdienių svečias LzP. Mūsų žmogus nemėgsta kapinyno, ir retas kuris pasodina ten žolynėlį V.Krėv. Bet tos jų (kronikų) žinios, būdamos trumpos ir retos, maža teduoda šviesos mūsų tautos santykiams su kaimynais nušviesti K.Būg. Tėvelis retas šventadienis neparvažiuodavo namo neišgėręs A.Vien. Daba rẽtą rytą kokia miglikė būna, anksčiau, būdavo, garuos [lankos] Rs. Šamas – rẽtas daiktas mūsų ežere Mlt. Kometos pasirodymas – gana retas gamtos reiškinys rš. Retà audė per septyniolika nyčių LKT202(Kbr). Daba rẽtas katras negeria, tai paskaitytinas Rs. Jau retà kuri diena yr, ka negautų prigerti Trk. Aš retaĩs kartais pareidavau, kad mano pirštai nerašaluoti Skr. Išakėję buvo ropes, bepaliko retą kerą Plng. Miestą sudegino subuvo, rẽtas kas beliko Skd. Labai rẽtą daiktą suprantu, kaip šneka Zp. Tik rẽtasis iš karo tesugrįžo Skd. Retųjų bitys beliko Ggr. Retosios žemės TrpŽ. Retieji metalai ETŽ100. Retesnių̃ vaistų negal gaut Jd. Rẽtas atsitikimas Ds. Tai retõ[je] vieto[je] mergužė augo žmonužių neapkalbama, susiedų vainojama JV276. Retoms dienelėms tave regėjau, kožną stundelį širdy turėjau KlpD26. Žinoma, kad retas šeimynykštis ištverdavo metus BsPII115. Be tokios gylienės (prėsko valgio) retos vestuvės praeidavo TŽII171. Svečias iš tolo retesnis LKGII452. Muno tetė su tokiu Greitjurgiu rẽtą naktį gulėjo numie (eidavo ieškoti pinigų) Krp. | Tanki vaikai ar retì vaikai, čia nieko žmogus nepapūsi Slnt. Retì vaikai, anims lengvu gyventi Slnt. Geras žmogus – retas, piktas – ant kiekvieno žingsnio KrvP(Mrc). Kaip nesang ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo, taip retesnis yra prastųjų žmonių išradimas, kuris mokslingą apsūdijimą išlaikytų ir mokytims patiktų S.Stan. Berods retasis iš jų tebus pagal anus apaštalo žodžius … pasielgęs LC1878,26. Kryžeiviai ūkinykus vienus iškirto, kitus apvergė, retsai kurs besuskubėjo kokio[je] pilė[je] užsirakinti S.Dauk. Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pamokyti (patys pasimokyti) retas teįstengiam rš. Ir reti yra, kurie atranda jį DP525. Reti buvo žmones, kurie jį sakiot galėjo DP74. Retas kursai savimp prastojimus savo regi, greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi PK204. ^ Retas tas arklys, kur avižų neėda LTR(Šmk). Retam teklojas daug kalbėti, o nieko nereikalingo nepasakyti VP40. Retam klojas daug kalbėti, o neišsišnekėti LMD. Balta dirva, juoda sėkla, žąsia užakėta, rets priėjęs diegą pažįsta (laiškas arba raštas) B290. rẽta n.: Tokio vyro, kaip anas, tai rẽta rast Trgn. Rẽta gaut tokia marti Ds. Reta kuris gaspadorius išdabos išdarbuis tep lauką, kap Kuoselis Rod. Moteris rẽta kur be kojos (invalidė) būva Dglš. Rẽta karvių rastie K.Būg. Rẽta kada lašiniai jom paškadija JnšM. Mūsų kalboje, kaip jau galėjom pastebėti, nereta išgirsti ir tokių, labai plačiai žinomų, sakinių J.Jabl. Geras iš Petro darbininkas, kito tokio reta J.Bil. Ksaveras Normantas žmogus išauklėtas ir išmokslintas kaip reta kas Vaižg. Jis bites mėgo kaip reta kas A.Vencl. ^ Didžia – durna, maža – pikta, o vidutinių – rẽta LTR(Ds). retù adv. Skp, Zt: Retù kada marčios pakuria pečių, vis reikia man senai Arm. Retù tokią karvę gausi Ds. Retù kur papuola, kad merga mokytųs (seniau) Str. Tai jau tu sesiul, kada retù in mus ateini Vdš. Iš Juškevičiaus rankraščio retù kada tegalima yra susekti, kaip kuris žodis rašyti K.Būg. retaĩ adv. Q482, R: Reikia svečią pamylėt, bo retaĩ ateina Kp. Teip atvažiuot aplankyt retaĩ kada [vaikai beatvažiuoja] Grz. Kad ir retų retai ateina J. Retaĩ kad kada pyragus kepdavom Ck. Anas ir an tėvą retaĩ kada atvažiuoja Mlk. Lakštingėlės retaĩ girdis LKT320(Zr). Iš arti bobos neimk, ba retai namuos tematysi Vdn. Retaĩ teip i tėr žėlusi [pieva], kaip šį metą Slnt. Tu per retai ateini KBI57. Retaĩ šėrei žirgelį, tankiai lankei mergelę LB29. O jei nuleisi už bernužėlio, retai lankysiu, meiliai kalbinsiu LTR(Mrk). Lietus retesniai pareina, kartais su didžiais žaibais IM1858,24. Kaip retaĩ gerai numiršta, kuris piktai gyveno DP584. Retaĩ kas sulaukia devynių dešimčių Lzd. Kaimiečiai tai labai retaĩ kas mokės Mlt. Buvo kanapių, bet retaĩ kas sėjo tus kanapius Lž. Ale linų čia sėdavo jau tai retai, rasi, čia kas didiejie Pgg. Aš jau par žiemą retaĩ kumet pirštines užmaunu Vvr. Dideliai kame retaĩ kulamų mašynų buvo LKT99(Pvn). Čia retaĩ kur koks latvys gyvena Mšk. Kad jis teip nusigyveno, kad jau jo an stogo retai kur ir kūlelis yra BsPIV18. Retaĩ dalgėm pjovė, al pjautuvu LKT338(Kzt). Šį metą retaĩ kame [gerų] rugių Šts. Darbininkams širdies infarktai pasitaiko dukart rečiau, negu tarnautojams KlK21,39. Ka žmogus geras retaĩ y[ra] kam: vienam esi geras, kitam esi prastas Yl. Šios rūšies žodžiai retai tera">tėra linksniuojami J.Jabl. Retès, tai geres (rečiau, tai geriau) Zt. ^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39. Dažnai žada – retai duoda KrvP(Prn). Kas su ašaromis žada, retai kada duoda J.Balt. Penki metai, šeši vaikai – ar ne per retaĩ? (juok.) Plv. retám adv. [K]; N. retỹn adv.: Juo aukštyn, juo retyn ėjo jų skaičius J.Bil. ║ nepaprastas, ypatingas: Profsąjungų CB pirmininkas Kubickas buvo retas specialistas geležinkelio dirbtuvėse rš. Aplinkui miestai grožio reto – kolonos, balkonai, bokštai seni A.Vencl. Rẽtas skanėstas NdŽ. 4. kuris lėto būdo, nevikrus: Toks jau rẽtas tas tavo Jonas, kad sunku ir žodis iš jo ištraukt Mlt. Tai jis, žmogelis, rẽtas, kol pasakys ką… Kvt. Vyras baika, tik labai rẽtas Lel. Toks jau esi rẽtas, kad ir apie mergas tankiau neapsisuki Užp. Rẽtas žmogus: kol pakinkė, kol susiruošė – ir pavėlavo Vžns. Ot retà merga: nesuspėja vienam pjovėjui surišti Vb. Toks rẽtas ligi rudens darbų nenudirbs Šmn. Tai rẽtas žmogus: nors ir degtų, anas nesiskubintų Ut. Rẽtas an darbo, greitas an valgymo Ds. Rẽtas valgyme – ir darbe bus išnykęs Skdt. Anas toks rẽtas, arklys irgi netikęs, sunku bus indirbt laukas Skdt. Misliau, kad lapė nusinešė: ana (višta) tokia retà, paskui žiūriu – atlapoja Ob. retỹn adv.: Retỹn retỹn einu (silpnėju) – pasibaigsiu greit Slm. 5. negreit, nesparčiai, neskubant daromas: Retì žingsniai NdŽ. E, kad pildavom, tai pildavom rẽtąjį, vyžom apsiavę, kad net luodai nulėkdavo Ds. retaĩ adv.: Kas retaĩ valgo, retaĩ ir dirba Dgl. Kadgi tu ir retaĩ audi – ką gi tu uždirbsi! Ut. Žąsys po šiaudynus retai vaikštinėjo ir plunksnas krapštinėjo Nm. retum̃ adv.: Retum̃, labai retum̃ leidžia [injekcijas], kad tik kiek greičiaukarštis išmuša Švnč. ║ ištęstas, su pertrūkiais (apie kalbą): Ano jau tokia retà kalba – žodis po žodžio Plng. Žmogus retos kalbos Šts. Ateidavo dėdė Jurgis, toks pat aukštas, kaip ir senelis, retos kalbos, truputį užsikertantis, aukštu, šiek tiek prikimusiu balsu V.Myk-Put. Kartais pasigirsdavo barniai, pikti Motiejaus ir Petro keiksmai, Juočbalienės tvirtas retas balsas V.Bub. retaĩ adv.: Tėtė mūsų baisiai retaĩ šneka Mžš. Jis jau retaĩ kalba, nebepyksta Pn. 6. LL116, LD29(Zt) skystas, netirštas: Retà košė Šlčn. Jau rẽtos, valgyt negardžios bulbos dėl gyvulių Rod. Mūsų gaspadorius myli, kad jam [kiaušiniai] retùčiai būt vidurely Aps. retaĩ adv.; LL116: Retaĩ ažmaišyta duona Grv. ║ Graž prk. silpnas; kvailas (apie galvą): Mano retà galva tą dalyką suprast Mrj. Mano retà galva – neatsimenu Klvr. Per retà galva (greit pamiršta) Brt. 7. išsisklaidęs, išsklidęs: Rytą žiūrim – debesys retesni, bet vėjas labai šniokščia ir jūra vilnija Žem. Debesys praskiedo, ir lijo tik retas lietukas V.Krėv. retỹn adv.: Debesiai ėjo vis retyn, ir mėnulis jau dažnai žiūrėjo visa savo akimi rš. 8. išbertas taškeliais, strazdanotas: Rẽtas kūnas tokis, vasarą kap žudegi Rod. ◊ iš rẽto (retų̃jų) Krtv, N, nuo rẽto neskubant, pamažu: Jis kalba iš rẽto PnmA. Ir tep viską jis daro iš rẽto – tokis jau retapėdis žmogus tas Bronys Kpč. Kalbėjo neskubydamas, iš rẽto Skp. Mūsų diedokas dar vaikšto, ale labai iš rẽto Šš. Tu per daug iš rẽto dirbi – apsisuk! Slm. Kai pradeda iš retų̃jų [kalbėt] – negali sulaukt, kol pabaigs Slm. Va, žiūrėk, atamina (ateina) iš retų̃jų Slm. Jo ir kalba tokia iš retų̃jų (iš reto kalba) Trgn. Kalba labai nuo rẽto Lg.

retas sinonimai

retas junginiai

  • Retas paukštis (1994 albumas)

retas rašyba: retas pulsasretas gelsvas metalasretas pulsas forumasretas parkų medisretas tuštinimasisretas sporinis augalasretas sinonimasretas medvilninis audinys

Kitos žodžio retas reikšmės: Retas angliškai Retas vokiškai Retas sinonimas Retas lenkiškai Retas latviškai Retas vardo reikšmė rėtas reikšmė

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas