plova reikšmė

Kas yra plova? 1 plovà sf. (4) NdŽ plovimas.
2 plovà sf. (4) 1. Bd, Mrs užžėlęs klampus, liulantis ežero ar upės krantas; liūnas, kinis: Kai eini per plõvą, tep ir supasi, net baisu, kad kur nešlumštertai Al. Ežerėlis tuoj užaks, jau dar pusė užejęs plovà Švn. Kai kuriuose užželiančiuose ežeruose vandens bei pelkių augalų sąžalynai yra ypatingai vešlūs ir sudaro vadinamąsias plovas rš. Vaikai, nelįskite in plõvą Sn. Arkliai įkrito į plõvą ir nugrimzdo Lzd. Vaikai, saugokit galvijus, kad nenueitų į plovàs! Krsn. Akmenyčioj an plovõs geriausios samanos Rdm. 2. rš ežeruose plūduriuojanti sala, sudaryta iš atitrūkusių pakrantės sklypų. 3. ppr. pl. vandenyje augančios žolės, maurai: Ežeras apžėlęs tokiom plovõm Klvr. 4. Kos50, Grk įplyšimas, atskala, atšaiža: Plova yra užplyšimas dalgė[je], sagono dugne, ašmenyse, peily J. Dalgis su plova J.Jabl. Plovas įduoda dalgiuo betinant Lk. Kad dalgis su plovoms, pradeda trupėti, plyšti laukan ašmenys Šts. Iš balso pažįsta, ar su plovoms dalgis, ar be Šts. Nu apvalaus akmens atskyla plova apvali Škn. Sudaviau kūgiu į akmenį, ir ta plovà iškrito Slv. Geležis plovõm, o medžias skiveinom eina Ut. Atsprogo plova gelžies Škn. 5. KlvrŽ pūslelė, drūžė stikle. 6. dėmė (?): Kai kraujas užsikrečia, jis ilgai ilgai verčia iš savęs spuogus, dedirvines, plovas ir šunvotis Vaižg.
3 plova scom. Km kas apsivilkęs dideliu, plačiu drabužiu.