Kas yra atbraila? atbrailà sf. (3b) Š, DŽ, ãtbraila (1) Slnt, atbráila (1) 1. atplėštas, atpjautas gabalas: Įdžiūvus žemė – plyšta atbráilom, negali art Rdm. Kam tokiom didelėm atbrailom pjaustot tuos medžius? Vs. 2. užlenkimas, išsikišimas; karnizas: Atbrailos kapeliušiaus, liktoriaus, pečiaus, plėčkos yra užrietimas į aukštą J. Viršūnėje stūksojo keletas didžiulių akmenų ir uolos skeveldrų, šen ten plačiomis atbrailomis kybančių per kraštą V.Myk-Put. Stovėjo atsirėmęs į židinio atbrailą rš.
atbraila junginiai
- židinio atbraila, židinio atbraila/lentyna