atjoti reikšmė

Kas yra atjoti? atjóti 1. tr., intr. atvykti, atkeliauti raitam: Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis (d.) Vlk. Ir atjojo jaunas bernytis (d.) Čb. Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio KlvD24. Vaikesas prie mergesos atjója su piršliu J. Atjojo bernužėlis kaip balta gulbelė LMD. Atjoja vaitas ant svirplio raitas (d.) Krtn. Jie atjojo dvikažiais, kaip čigonai su vaikais kad joja Mžk. Atjoti, atjoti šelmam berneliui, muštrindams, mandrindams bėrą žirgelį (d.) Kb. Vieną sykį atjojusys į Akmenę Žvėdų kareiviai M.Valanč. Šis sau ir išgrįžo atjotúoju keliu BM398. Per laukelį atjodamas, degutu smirdėjo JV40. Laukiu bernyčio atjojant Pš. Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant J.Jabl. Atjojom broliop tavo Ch1Moz32,6. | prk.: Pinigai greit atjója, ale greit ir išjoja Trgn. Bus ruduo, atjos šiaurys, obelys pagels S.Nėr. Vėtros kaukdamos atjoja sp. ^ Bėda raita atjoja, pėsčia išeina Kp. | Užaugs mano bernužis, iškirs ąžuolėlius, atjos bėrus žirgelius, nuės dobilėlius JV982. | Vai da neatjojau pusiaukelį, išgirdau bitutę girioj dūzgiant BsO44. 2. tr. prk. atšipinti, atkirsti: Atjojo kirvį bebambydama į akmenis Všk. Peilis atjotas, sugaląskiat Rt. Nu, kad žirklės atjótos, visai neima Ll. Kaip atjotas peilis, nei duonos nebepjauna! Kvt. 3. tr. prk. atnešti, atvilkti: Ką gi čia atjójai? Srv. ◊ ant sprándo atsijóti prisisotinti, kitą varginant, kankinant: Atsijojai tu ant mano sprando?! Skr. \ joti; antjoti; apjoti; atjoti; dajoti; įjoti; išjoti; nujoti; pajoti; parjoti; perjoti; prajoti; prijoti; sujoti; užjoti