Kas yra atlaimėti? atlaimė́ti tr. 1. N, Š, KII352 atgauti, iškovoti atgal: Atlaimėjo savo visas prapuldytąsias žemes vėl atgal LC1879,4. Džiaugsmą atlaimėjo prš. | refl. tr.: Judas miestą atsilaimėjo Jrk. 2. atsilošti: Aš turiu vėl taip ilgai žaisti, kol viską atlaimėsiu LC1888,24. Jis … savo pražaistąjį turtą atlaimėjo LC1884,25. \ laimėti; apsilaimėti; atlaimėti; išlaimėti; nulaimėti; palaimėti; pralaimėti; prisilaimėti; susilaimėti; užlaimėti