atšerpetoti reikšmė

Kas yra atšerpetoti? atšérpetoti 1. intr. N, Š, Klp, Krkl, Užv, Varn, Snt, Grš, Vv, Skr, Stak, Šd, Ėr, Žml, Lnkv, Jnš, Sb, Ds, Kur atplyšti prie nagų šerpetoms: Atšerpetoj pirštai B. Panagiai atšerpetojo, t. y. šerpetomis nuėjo J. Bulbes kad renki, kaip atšérpeto[ja] pirštai! Krš. Atšérpetojo pirštai batvinius bediegant Šts. Rankos atšerpetojo, kad bugštu pry žemės beprigreibti Brs. Kaip darbinyko rankos – pirštai kruvini, atšérpetoję Skdt. Nereikia užspringusiam par kuprą mušt – rankos atšerpetoja LTR(Ppl). Pryšnagiams atšérpetojus, reik tepti gyvsakiais Plt. | refl. Grš, Ktk, Pj: Ka ravėju, pirštas atsišérpeto[ja] Lkv. Atsišérpetojas rankos, kaip ruputes renki Jdr. 2. tr. pridaryti šerpetų: Tais lentas bekraudamas, visas panages atšérpetojau Gs. Kur atšérpetojai pirštą? Žiūrėk – visas kruvinas Adm. Atšerpetoja pirštus bulbes kasant J. 3. intr. nueiti šerpetomis, suskirsti odai, gleivinei: Nuo darbo rankos atšérpetojo, kad už šilkinės skaros kliūva Nm. Ne visiem ir nuo rasos kojos atšérpetoja Sv. Dabar toki bjaurūs orai, tai ir lūpos atšérpetojo Grš. Buvau paskepinęs duonos, ir ana paskaudo (paskrudo), tai atšérpetojo smagenys (be dantų valgant) Ob. Viščiukas atšerpetojusiomis kojomis P.Cvir. | refl.: Lūpos nuo vėjo atsišérpetoja Pbs. | Šios šiurpės bulvės tokios atsišérpetoję Mrj. 4. tr. pašiaušti, apardyti: Vėjas kai papūtė, visus dangčius atšérpetojo Dgl. Vėjas dangčių kaip suardė, ir stovi atšérpetojęs Dgl. 5. refl. atbrigzti, apspurti: Atsišerpetojo galai batų, kurpių, pirštų, t. y. šerpetomis išėjo J. Votegas atsišérpetojo Kv. Audeklas visas atsišérpetojo, tik stovi pūkai Trgn. Žiūrėk, jau mano kepurė atsišérpetojo Sdb. 6. intr. Ds, Ob, Vdžg atplyšti medžio šerpetoms: Negaliu sulyginti lentos, vis atšérpetoja abliuojant J. Prieš medį stalo netrink – atšérpetos Sdk. Lenta atšérpetojo, ir kaipmat rakštį įsivariau PnmR. Kotas atšérpetojes – gali dar rakštį įsileist Slm. | refl.: Kirvakotis taip atsišérpetojo, kad skaudu ir į rankas paimti Žgč. Atsišérpetojusi lenta Plik. Šaudyklė atsišérpetojus, siūlai kliūva Slk. ║ Dkk atplūšyti, atskilinėti (apie kalamą kuolą): Baslį kaliau, kad net atšérpetojo Kp. Tas mietas yra atšérpetojęs Ms. 7. tr. pridaryti šerpetų: Neaštria oblia tai tik medį atšérpetoji Ds. Kulka išeidama išplėšdavo, atšerpetodavo medį rš. 8. intr. atsikalti, atbrigzti (apie geležį): Kirvio pentis atšérpetojo Dkk. 9. tr. padaryti šukėtą, atbrizginti, atšipinti: Kirvis yra atšérpetotas, reikia jį patekinti Klp. \ šerpetoti; apšerpetoti; atšerpetoti; iššerpetoti; nušerpetoti; pašerpetoti; prišerpetoti; sušerpetoti; užsišerpetoti