atsiauta reikšmė

Kas yra atsiauta? ãtsiauta sf. (1) 1. vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko: Eisiam į ãtsiautą žvejoti – daugiau žuvies pagausiam Mžk. 2. paupio vieta, pavasarį vandens užliejama: Ãtsiautose ne visada žolė žela Mžk. Ãtsiautų šienas y[ra] prastas, kaip jei pelkinis Šts. 3. užtakis, įlanka: Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan P.Cvir. Šiaurėj yra didelė jūros atsiauta, Kodanijos mare vadinama S.Dauk. Gyvena tarp Kaspijos ir Persų jūrės atsiautos IM1863,37. 4. ryšys pėdams rišti: Plonos ãtsiautos buvo – vežant pėdai pasileido Mžk.

atsiauta sinonimai