Kas yra baidyklė? baidỹklė sf. (2) K, Nm, baidyklė̃ (3b) Grg, (4) KlvrŽ, (3) Tvr; SD354 1. žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą: Tik čeža strazdai vyšniose, nė baidỹklių nebijo Gs. Pastatė į kanapius žvirbliams baidỹklę Krkl. ^ Gražus gražus – būtum gera baidỹklė kviečiuose! Skr. 2. scom. SD354 baisus padaras, šmėkla: Vaikščiojo baĩdyklės po tas gires Jdr. Atsidarė sklepo durys, išbėgo iš tenai baisi baidyklė BsV246. Stovi kai baidyklė̃ OG155. Nusigando pamatę tokias baidykles BM357. | menk.: Kaip nebijojo anas tokios baidyklė̃s (prastos merginos) ir imt Ds. Baidyklė̃ (labai sublogęs, išblyškęs), o ne žmogus Ds. 3. scom. kas ko bijosi, baikštus: To baidỹklė višta – žmogaus iš tolo bijo Ėr. 4. Blv zool. pusbeždžionė (Tarsius spectrum).
baidyklė junginiai
- Šiaudinė baidyklė