buomas reikšmė

Kas yra buomas? búomas (vok. dial. bōm) sm. (1, 3) 1. Eiš rąstas: Šaunių buomų̃ parsivežiau Klp. Kažin kur esąs miestas vandeny ant buomų pastatytas Lkš. 2. K storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba: Su búomu pasverk akmenį, rąstą J. Buomais rąstus, akmenis į šlajas, į ratus įrita, įkelia, įverčia J.Jabl. Aš kilstelėsiu medį, o tu pakišk po juo búomą Jrb. Paramstyk búomais duris, kad vėjas neatidarytų Vrb. Tėvas dirba, o sūnus stovi kap búomas! Lp. 3. K kartis durims, keliui užtverti: Búomas užtrauktas ant kelio J. Nuėmęs bernas búomą atidarė kluono duris Ldvn. Prieš traukinio išėjimą ant kelio užleidžia búomus Jnš. Žmones praleido per búomą (muitinėje) Klp. 4. kartis arkliams pririšti miestelyje: Pririšom arklį py búomo Klp. 5. K kartis šieno ar javų vežimui priveržti, šienveržė. 6. kartis stogadengiui atsistoti: Dengiant stogą, bernas nuvirto nuo búomo Žvr. 7. šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį: Ligipiet teuždengiau pusę búomo Skr. Stiegius už búomą ima dešimt litų Vrb. 8. bažnyčios šveicoriaus lazda: Šveicorius mostelėjo búomu Lp. 9. Lp prk. niekam tikęs žmogus: Nu jau tokio búomo da kiba nemačiau Pns.

buomas sinonimai