burta reikšmė

Kas yra burta? bùrta sf. (1) 1. atpjautas, ppr. keturkampis medžio gabalas: Iš šitos alksnio bùrtos geros klumpės išeitų Smn. Duokš pielą, nupjausim bùrtą, bus ant ko tašyt Dsm. Atskelia, atplėšia bùrtą [nuo rąsto] Lp. Po anuo balkiu tokias bùrtas pakišom, tai dar abu galai lygūs Rdm. Išskaldyk šitą burtẽlę, tai bus malkos Lš. ║ bet ko gabalas (muilo, lašinių, mėsos): Bùrta prametalo Gmž. Duok lašinių bùrtą, tai rasi danguj paršelį aždurtą Prng. Nuspirkau bùrtą muilo Dglš. Mėsos bùrtos Tvr. Dvie burtẽlių [cukraus] gana puodžiukan Švnč. 2. audeklo raštų keturkampis langas: Išaudžiau servetą bùrtom Ck. Dideles bùrtas padarei – negražu! Dglš. Mezgu pirštines burtùkėm Smn. 3. BBJoz18,11, R kubiukas su tam tikromis akimis šonuose burtams mesti; šiaip kokia priemonė tokiam reikalui: Ne burta turi išspręsti, kurs pirmas ir kurs paskutinis brš. Burtas metu, per burteles ką daliju SD135. Ir metė burtas ant jų, ir puolė burta ant Mathiam Vln1136. Iždalijo sau rūbus manus ir ant jupos manos metė bùrtas DP172. 4. prietaras, būrimas: Tiektai su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Pabur bobos bùrtas: kad ugnis per visą naktį žiūri iš ugnavietės, tai kas nors mirs iš mūsų buto J. Netikėkime žynavimump, žolinėjimump, bùrtump, velniump DP483. 5. dalis: Tada ji tavo burtos (dalies) bus galas BBJoz17,18. Neturi tame daikte dalies nei burtos BtApD8,21. ║ SD135 likimas.

burta sinonimai