Kas yra dirbimas? dirbìmas sm. (2), dìrbimas (1) → dirbti: 1. Jos dirbimù nuogas liktum Ds. Neturiu padėjėjo dirbimè, ė leist yr kam Str. Visas dìrbimas už nėką Prk. Koks ten tavo dìrbimas Vn. 2. Antanas parejo iš to savo alaus dìrbimo Slnt. 3. Molinės žemės dirbìmas sunkus Grž. 4. Pirštinių dirbìmas – moterų amatas Pn. 5. Kailinių dirbìmas – bjaurus darbas Slm. 6. uždirbimas, pasipelnymas: Dėl dirbimo mažiaus teuždirbsiu, bet duoną turėsiu M.Valanč. \ dirbimas; apdirbimas; atidirbimas; įdirbimas; išdirbimas; nudirbimas; padirbimas; perdirbimas; sudirbimas; uždirbimas
dirbimas junginiai
- (ap)dirbimas, auginimas, kultivavimas