Kas yra duburys? duburỹs sm. (3b), dūburỹs (3b) [K], J.Jabl., Vlkv; MŽ 1. įdubimas žemėje, duobė, dauba: Mūsų laukuos – duburỹs prie dùburio Dkk. Kur visiškai duburỹs, ten nieko nėra – reiks atsėt Pg. Tame duburỹ visada rugiai numir̃ksta Šl. Duburỹ vanduo stovi Dkš. Tokiuose duburiuose vis geriau priželia žolės Rdm. Mūsų dirvos pilnos dūburių̃ Skrd. Dūburiuõs geras šienas – nuo lauko trąšos užbėga Mrj. Tie duburiai (apkasų žymės) palikę nuo karo Šl. 2. Q5, Rm upės ar ežero dugne duobė, gelmė: Partrauk par tą dùburį [su tinklu], tai užgreibsi žuvies Vvr. Šitame dūburỹ lydekų laikos Lkš. Nebrisk – ten dūburỹs Vv. Į patį dū̃burį pataikė ir pasinėrė Erž. Pataikiau [brisdamas] į tokį dùburį, kad nė ausų neliko matyti Vvr. Reikėj nunešti į ežerėlį, o ir įmesti į dūburė̃lį Jrb. Vanduo į sieksnį išsuko dùburius Krkl. Duburiuõs tera">tėra vandenio Skp. 3. kamuolio pavidalo debesis: Ant dangaus daros duburiaĩ, bus lietaus Ds.
duburys junginiai
- Etošos duburys