dulkėti reikšmė

Kas yra dulkėti? dulkė́ti, dùlka (-ė́ja), -ė́jo intr. 1. SD159, R337, K kilti, darytis dulkėms: Sausas kelias labai dùlka Krtn. Greit važiuojant, labiau dùlka Vlkv. Laistyk kelią žaliu vynu, kad jis nedulkėtų, ramyk seną motinėlę, kad ji negailėtų Smn. Nors aš laisčiau ašarėlėms, vieškelis dulkėjo DvD26. Tik dulka sniegas iš po važio, ir švilpia ausyse vėjas J.Bil. ^ Anoks čia vyras – bezdant smiltys dùlka! (apie mažo ūgio žmogų) Vkš. ║ žydėti, žydint vaisintis: Jei kadagys dùlka, laikas sėti sėmenis Šts. ║ lėkti, kristi (apie plaukus, plunksnas): Ma[n] plaukai nuo galvos dulkė́jo iš baimės Ar. Šunį kad taiso priesėny botagu, net jam kudlos dùlka Ėr. Kad paėmė in pucą, tai neit plunksnos dulkėjo Mrj. Lokys šoka, gaurai dulka, kad nešoks, nedulkės Žem. ║ šertis plaukams, kailiui: Vasariniai gyvolio plaukai dulka žemėn rudenį Šts. 2. apkristi dulkėmis: Išneškit drapanas, ką jos čia gryčioj dulka! Slm. Dulkėjo balnelis, ant balkio arklidėje begulėdamas V.Krėv. 3. smulkiai lyti, dulkti: Kaip pradėjo nū ryto dulkė́ti ir dabar tebdùlka Vvr. Pradėjo dulkti smulkus lytelis ir vis dulkėjo, iki pargrįžome rš. 4. garuoti, dūkti: Jau man pradeda dulkėt ir arielka iš galvos BM212. 5. Plv žr. dūkti 8: Tik pamato mus, katės tik dùlka pro duris Sb. Kiškis dùlka per lauką Š. Ko taip dulkat lyg pakvaišę, gal jums protas susimaišė P.Cvir. ◊ pãdai dùlka apie smarkų ėjimą: Ka eina, tai neit pãdai dùlka Gs. \ dulkėti; apdulkėti; atidulkėti; įdulkėti; išdulkėti; nudulkėti; padulkėti; pardulkėti; perdulkėti; pradulkėti; pridulkėti; sudulkėti; uždulkėti

dulkėti sinonimai