Kas yra gabus? gabùs, -ì adj. (4) 1. kuris sugeba ką padaryti, mokslus, galvotas, talentingas: Tėvas suprato vaiką esant gabų mokslui P.Cvir. Gabùs (geros, lengvos galvos) vaikas J.Jabl. Jis gabus visiems galams (matematikai, kalboms) J.Jabl. Sako, jis gabùs į rašymą Vrb. Mano vaikas gabùs – padaviau jam rozą art, ir jis jau moka Ndz. ^ Gabi snaust, bet negabi aust Ndz. Plaukuotas pešt, o gabùs mokyt Vlk. 2. gobus, godus, gabšus: Senis labai gabùs pinigų Svn. Gabiám visados maža Svn. 3. vikrus: Ot gabì merga – tuoj vištą pagavo Brt.
gabus junginiai
- gabus matematikai žmogus, gabus menui