Kas yra galūnė? galū́nė sf. (1), galūnė̃ (3) Grg, Als, Lkž, Ms, Slnt, galū̃nė (2) Š 1. viršūnė: Taboko galū́nes skabo, kad neišeitų į žydūles J. Aug galūnėlė aukštesniai, linkst pašakėlės žemesniai JD1516. Tų liepelių galūnėlėj margoji gegelė D8. Kiek šimtų metų reiks laukti, lig tos girios taps tokios, jog galūnėmis debesis ramstys S.Dauk. Medžiams ... galūnės nupjautos TP1882,3. Baido – kepurė stovi plaukų galūnėmis Šts. Vos beišsikapanojau iš spūstės – keliais alkūnėms, plaukų galūnėms Ggr. Galūnė̃ prigaunama, šaknis išraunama Slnt. 2. anat. žmogaus ar gyvūno judėjimo organas (extremitas): Bėgiojamosios, skraidomosios galūnės rš. Vienų gyvulių galūnės (t. y. kojos, rankos ) baigiasi pirštais, o kitų – aštriais nagais rš. 3. gram. fleksija: Galūnė yra toji žodžio dalis, kuri parodo jo giminę, skaičių, linksnį, asmenį ir t. t. J.Jabl. Dvikamienių asmens vardų galūnės K.Būg. Skirsmelis, padėtas galu žodžio viršum, rodo nutrūkusią galūnę A.Baran.
galūnė reikšmė
galūnė rašyba: galūnėsgalūnės vedinių pamatinius žodžiusgalūnės sužalojimo požymiai yragalūnės vediniaigalūnė iasgalūnė uogalūnė pptgalūnė čiau
Kitos žodžio galūnė reikšmės: Galūnė angliškai Galūnė vokiškai Galūnė lenkiškai Galūnė latviškai