Kas yra gentė? gentė̃ sf. J žr. gentis: 1. Kur giesmių (dainų) nėr, miršta gentė ta prš. Senovėje lietuviškai kalbančios gyveno gentės Bs. 2. Teip jog visi, teip gentės kaip ir mokytiniai jo, o ant galo ir tikrasis tėvas jo prastojo jį DP144. 3. R, MŽ, [K] vyro brolio žmona. 4. R, MŽ, [K] sesers vyro sesuo.
gentė reikšmė
gentė rašyba: gente de zonagentegentrifikacijagenteroma