Kas yra įgaliotinis? 1 įgaliótinis, -ė smob. (1) Š žmogus, kuriam duodamas įgaliojimas; patikėtinis: Valsčių sueigos renka valsčių įgaliotinius rš. Paskyrė jį kaimas įgaliotiniu per rinkimus rš. Profesinių sąjungų įgaliotiniai gali už šiuos profsąjungų narius kelti ieškinius sp. Aukščiausiąją vadovybę pavesti ketverių metų plano įgaliotiniui sp. Nerasta nei šeimininkų, nei jų įgaliotinių rš.
2 įgaliótinis, -ė adj. (1) kuriuo įgaliojama, įgaliota: Pavedimas, kuris yra įgaliotiniame perraše, nesibaigia nei įgaliotojui mirus, nei jam tapus neveiksniu rš.
įgaliotinis junginiai
- EB įgaliotinis, vyriausiasis BUSP įgaliotinis
- EB įgaliotinis, vyriausiasis BUSP įgaliotinis