išara reikšmė

Kas yra išara? 1 ìšara sf. (1), išarà (3b) 1. D.Pošk, M, J, Š, BsPII154, Up, Rd senoviško arklo medinė lenta, ant kurios galo užkalti geležiniai noragai: Čia bus arklo išara – į ją žagres (noragus) įtversime J.Jabl. Prasipjoviau dilių, bus ìšarom Kp. Sendirvę beardamas, išarą nulaužiau Dj. Išara daugiausia daroma iš beržo Lnkv. Iš to medgalio būtų gera išara Jrb. Arklo ìšara kreivai įveržta, ir neverčia gerai Vad. 2. vaga: Jis išarė pirmąją išarą rš. Kožną vagą, bulvėmis pripildytą, dviejomis mažomis išaromis pridengia prš. 3. plati, į abi puses išversta vaga, tuštvagė: Ant pačios ìšaros tai mat nėra javų Pc. 4. J.Jabl naujai išarta dirva: Paliko ties jūsų žeme ta išara nesėta – šlapia Slč. 5. Up galinė lysvė, einanti skersai viso arimo.
2 ìšara sf. (1) 1. iširimas, išira: Šiandiej tokia ìšara buvo Ds. 2. scom. apsileidėlis, vėpla, iširėlis, išsiblaškęs, netvarkingas žmogus: Jis gerai galėtų gyvent, jei ne toks išara būtų Ds. Čysta ìšara: ką paims, tai ir iš rankų krinta Ds. Nagi anas toks ìšara, tai kur jam seksis Antz. Tokio išaros dar nemačiau – rankoj nešė ir pametė Vj.