išavėti reikšmė

Kas yra išavėti? išavė́ti, ìšavi, -ė́jo 1. tr. avint padaryti didesnį, išnešioti: Gerai apvyniok koją autais, kad išavė́tum naujus batus Bsg. Ir pridūriau rankovėles išavėto auto JD255. ^ Abu tėvai su plačiom kaip išavėta vyža šypsena veiduos rš. | refl.: Dabar maža ta pančeka, paskui išsiavė̃s Alk. 2. intr., tr. išdėvėti kurį laiką (apavą): Prasti puspadžiai – nei mėnesio neišavė́jau, ir prakiuro Kp. Dabar pančekos kaip seilės – pirmiau du metu išavė́davau Grš. 3. tr., intr. išdėvėti kurį laiką (kelnes): Tu neišavėsi kelnių ligi šios vasaros rš. Išavėjo visus metus su tom vienom kelinėm Gs. ◊ káilį išavė́ti primušti: Aš jam kailį gerai išavėjau Skr. \ avėti; apavėti; atsiavėti; išavėti; nuavėti; paavėti; paravėti; peravėti; praavėti; priavėti; suavėti; užavėti