Kas yra išdykėlis? išdỹkėlis, -ė smob. (1) K, Š; R, N, M kas išdykęs, išlepęs: Kas neklauso, tas išdỹkėlis J. Išdỹkėlį ištiesė ir prilupo BŽ480. Kad aš augau prie tėvužio, buvau didi išdykėlė TDrVII135. Ans toks išdykėlis, kad pieną gera vandens vieto[je] Kv. Tyčiavimą išdykėlių ar kęsim dar ilgiaus? RD190. Išdỹkėlio visada kelnės pirmiau nuplyšta Dkš. Išdykėlaitis vaikas Šts.
išdykėlis reikšmė
išdykėlis rašyba: išdykėlis danstonasišdykėlis rusiškaiišdykėlis elfasišdykėlis angliskai
Kitos žodžio išdykėlis reikšmės: Išdykėlis angliškai Išdykėlis vokiškai Išdykėlis sinonimas Išdykėlis lenkiškai Išdykėlis latviškai