Kas yra išgaudinėti? išgaudinė́ti 1. iter. dem. 1 išgaudyti 1: Po vieną, po vieną, ir išgaudinėjo [varna] visus žąsiukus Slm. 2. tr. prk. ištraukti (žodžius): Ot vis iš manę išgaudinė́ja žodžius (sužino paslaptis) Krsn. Gal tiktai išgaudinė́dama klausinėja? Trgn. \ gaudinėti; apgaudinėti; atgaudinėti; išgaudinėti; pagaudinėti; pergaudinėti; prigaudinėti; sugaudinėti; užgaudinėti
išgaudinėti reikšmė
išgaudinėti rašyba: apgaudinėti sinonimas