iškalbėjimas reikšmė

Kas yra iškalbėjimas? iškalbė́jimas sm. (1) 1. KI147, N galėjimas ištarti, pasakyti žodį. 2. mokėjimas kalbėti; iškalbumo turėjimas: Ir iškalbėjimai jo! – kad ims sakyt, tai visa išdeda kaip iš rašto Kp. 3. refl. rungtyniavimas, galynėjimasis kalboje: Ūkininko išmintingiejai sūnūs teipgi tarėsi eiti pas tą bajoraitę ant išsikalbėjimo BsPIII56. 4. Š, BŽ586 priekaištas, prikaišiojimas. 5. pa(si)teisinimas: Bet nū neturi iškalbėjimo nuog nusidėjimo savo brš. Jau nė jokio iškalbėjimo negali turėt nuopuoliuose savo Sut. Kita priežastis tų ženklų ta yra, idant netikėliai, o žmonės pikti neieškotų savi iškalbėjimo MP67. | refl.: Išsikalbėjimas nuog kaltybės tiesoj SD218. Po atlikto apveizdėjimo visi išsikalbėjimai ir pramanymai ... netur giloti (= giliuoti?) srš. Bet nū neturi išsikalbėjimo ižg nusidėjimo savo Ev. Vyrai, broliai ir tėvai, klausykit mano, kurį dabar jusump darau, išsikalbėjimą BtApD22,1. 6. prisakymas: Išėjo iškalbėjimas, angu prisakymas WP26. \ kalbėjimas; apkalbėjimas; atkalbėjimas; dasikalbėjimas; įkalbėjimas; iškalbėjimas; nukalbėjimas; pakalbėjimas; perkalbėjimas; prakalbėjimas; prikalbėjimas; sukalbėjimas; užkalbėjimas