iškalbinėjimas reikšmė

Kas yra iškalbinėjimas? iškalbinė́jimas sm. (1) → 1 iškalbinėti: 1. Kaip peiliais pradėjo badyti man tie iškalbinėjimai širdį J.Bil. Nebepadėjo nei Liucijos barniai ir ašaros, nei jos iškalbinėjimai J.Balt. 2. Neest tau Magdalena ižstatyta ant iškalbinėjimo piktybių DP479. 3. refl. išsisukinėjimas, vangstymasis: Žinau, žinau tavo išsikalbinėjimus: tai laiko maža, tai naujienų neturi rš. Tai tokius išsikalbinėjimus girdėdamas, juokys tiktai, daugiaus nėko P. Yra netikę išsikalbinėjimai, kurių užpakalyje slepias dvasios nedrąsa Blv. O kitų išsikalbinėjimo nenori priimti M.Valanč. Dovenomis negal papirkti, o išsikalbinėjimų nepriima M.Valanč. \ kalbinėjimas; apkalbinėjimas; atkalbinėjimas; įkalbinėjimas; iškalbinėjimas; prikalbinėjimas; užkalbinėjimas