išnokti reikšmė

Kas yra išnokti? 1 išnókti intr. 1. R, K subręsti, prieiti: Obuoliai kaip reikia da neišnokę Ėr. Varpos išnókusios, ir grūdai varpose išbrendę J. Jau išnokę kviečiai Pc. Ir išnoko žalias linas KrvD153. Slyvos jau išnokę Klvr. Figa neižnokusi SD53. Aguona žydėdama kaip rožė skyleles gauna, atanka, išnokusi išbyra, vėjui papurtinus B. Tos piktžolės nedygs – dar neišnokę Pc. | prk. tr.: Jis senatvėje – subrendusi ir išnokusi dvasią asmenybė J.Jabl. ^ Jam išnokusios gilės geriaus krinta, kaip man (jis turi didesnes pajamas) CII1123. 2. įgauti reikiamų savybių išbuvus tam tikromis sąlygomis: Sūrių paviršius dažomas tik tada, kai sūriai esti visiškai išnokę ir jų paviršiuje nelieka gleivių rš. 3. sumenkti, sublogti, nusilpti: Tai kaip tu gyvensi vienas, ką valgysi, – išnóksi viškai Dkk. Senis išnókęs kai kevalėlis Skr. Jau išnókęs senis, nor stačią statyk žemėn Alv. 4. išalkti: Išnókau visa diena nevalgęs Dgl. Išnókot išnókot perdien – kiek te teturėjot insidėję Dbk. Teip išnókau, kad, regis, žarna žarną ryja Ut. Teip vėl klaidžiojo ben kelias dienas ir vėl labai išnoko, kad nė paeit nebegalėjo BsPII283. Ateik nevalgęs, išeisi išnókęs [iš viešnagės] Ds. ^ Neišnoks pelė in aruodo Skdt. Dėl malkų – nors sudek, dėl vandens – nors prigerk, dėl duonos – nors išnok (badu padvėsk), tik nuo manęs atstok KrvP(Vlkv). \ nokti; apnokti; atnokti; danokti; įnokti; išnokti; nunokti; panokti; pernokti; pranokti; prinokti; sunokti; užnokti