išpaikinti reikšmė

Kas yra išpaikinti? 1 išpáikinti tr. 1. J, Vlkv, Sg išlepinti: Su tokiu išpáikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Slv. Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina rš. 2. J sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpáikinai: dabar jis nė vieno neklauso Vrb. Tas bjaurybė mūsų Petrelį visai išpáikino! Brs. Jūs tik išpaikinate vaikus, taip augindami rš. Gražios moteres tūlą išpaikino CI321. ^ Girk vaiką rečiau, pabark dažniau – barimu nepagadinsi, gyrimu tik išpaikinsi KrvP(Skd). Geras drabužis blogo žmogaus nepataisys, doro neišpaikys KrvP(Trg). | refl.: Joneli, tu baisiai išsipáikinęs! Alk. Paikinte išsipáikino – prykabės ėmė ieškoti Šv. Teip labai valnai gyvendamas labai išsipaikino, pražudė žmogišką dorą BsMtII35. 3. Als išpeikti: Jeigu man Magdutės nebūtų išpáikinę, jau būčiau seniai vedęs NmŽ. 4. MitI18, KII304 sukvailinti, apgauti, galvą apsukti. | refl.: Jis davėsi išsipáikinti KI227. \ paikinti; išpaikinti; papaikinti; supaikinti

išpaikinti sinonimai