išravėti reikšmė

Kas yra išravėti? išravė́ti, ìšravi (-ė́ja), -ė́jo tr. 1. SD1202, Q57, R45, N, K, M išrauti piktžoles: Išravė́jau aš savo barą J. Kiekvieną diegą apžiūrėk, išravė́k kožną žolelę, išrauk Mrc. Geras valaknas, kap gražiai išravė́ti linai Mrc. Išravėjau linelį, išravėjau žaliąjį LTR(Lp). Bylojo tarnai: bau nori, idant eitumbim ir išravėtumbim VlnE31. Eisime ir išravė́sime juos DP82. Išravime kūkalį tą MP86. Išravė́[ja] vaikai i gerą daigą Užv. | prk.: Karas baisiai išravėjo (vieną po kito sunaikino) mano amžininkus J.Dov. Nespėj[o] avys medžian kyštert, kap pusę jų vilkas išravėjo (išgrobstė) Nč. | refl. K, Š: Bulbės išsìravi švariai, iš kurgi bebus svėrių? Mžš. 2. šnek. patampyti, papešti: Mano duktė nuejus išravė́jo plaukus jai Rd. 3. refl. šnek. pasipešti, pasimušti: Išsiravėjo jis su Stasiu gerai! Srj. \ ravėti; apravėti; atravėti; įravėti; išravėti; nuravėti; paravėti; perravėti; praravėti; priravėti; razravėti; suravėti; užsiravėti