ištraukyti reikšmė

Kas yra ištraukyti? ištráukyti tr. Rtr, NdŽ, DŽ1; M 1. suėmus ištampyti: Audeklus reikia pirma ištráukyt – lygesnis būna Rdm. 2. LL175, Š, Slv iter. ištraukti 1: Ižtraukau SD1202. Palangės darželio tvorą per žiemą nugrauždavo arkliai, statinius ištraukydavo muštynėms ir vaidams greiti jauni vyrai M.Katil. Ar ne jis primokė vaikus, kad ištraukytų jo ratų užkaiščius? M.Katil. Da buvo neištráukytos lazdos iš buvusių pamidorų Vlkv. Nėr iš kur ištráuko senų cviekų Ob. Ant pagaliokų pindavo vyžas iš karnų, tuos pagaliokus ištráukydavo Krs. Apsižygiavusi [šeimininkė] raktus ištráukys iš klėtės, iš kamaros – i pareis nešina Kl. Jei strigės iš drapanos neištraukytos – kriaučiui nemokėta LTR(Vlkv). | refl. tr. Rtr, KŽ: Išsitráukyk vinis iš sienų ir parsinešk namo Š. ║ refl. tr. traukiant išėmus siūlus ir išsiuvinėjus kiauraraščiu pasigaminti: Gardynus (užuolaidas) iš merlės išsitráukiau Graž. 3. traukant po truputį visą ar visus išimti, išiminėti, ištąsyti: Per tą skylę, įkišus ranką, galima pasiekti linus ir visą ryšį po saują ištraukyti M.Katk. Tokius galus dobilų, būdavo, vienas ištráukys Eig. 4. refl. tr. graibstant išsidalyti, išstvarstyti: Pavėlančiai nuejom krautuvėn, tai jau visa geroja medžiaga buvo išsitráukyta Užp. 5. Sut prk. išdalyti, išskirstyti: [Bažnyčios] ant tūlų sektų ižtráukytos ir ižbarstytos buvo DK92. ◊ gýslas ištráukyti; LL299 nukamuoti, išvarginti (ppr. sunkiu darbu). nèrvus ištráukyti nuvarginti nerviškai, išnervinti: [Gestapininkai] paima gyvą žmogų ir pamažu, lašelis po lašelio, išsiurbia iš jo kraują, siūlelis po siūlelio ištrauko nervus, ištampo gyslas J.Avyž. \ traukyti; aptraukyti; atsitraukyti; įtraukyti; ištraukyti; nutraukyti; patraukyti; partraukyti; pertraukyti; pritraukyti; raztraukyti; sutraukyti; užtraukyti