įtvirtinimas reikšmė

Kas yra įtvirtinimas? įtvìrtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti: 1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ. 2. Prieštilčio įtvìrtinimas NdŽ. 3. įtvirtinta vieta: V-I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš. | refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš. 4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.) 5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21. | refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161. \ tvirtinimas; aptvirtinimas; įtvirtinimas; nutvirtinimas; patvirtinimas; pritvirtinimas; sutvirtinimas; užtvirtinimas

įtvirtinimas sinonimai