Kas yra jūrios? jū́rios sf. pl. (1) Š žr. jūra 1: Uola jū́riose KI431. Nupūtė vainikėlį į jūrias mareles KlvD40. Jūrios marios nežvejotos JV53. Sėskiv, broli, in laivą, važiuosiv jūrias marias BsO24. Plaukim jūrias maružes VoL443. Kurie ponavos ant žuvies jūriosa BB1Moz1,26.