Kas yra kailinis? 1 káilinis, -ė smob. (1) Ut žr. kailius: Káilinis sakė, mūsų kailius dės pirman raugan Ml.
2 kailìnis, -ė smob. (2) kas kailiniais apsivilkęs: Lenda tas kailìnis Pn.
3 káilinis, -ė adj. (1), kailìnis (2) → kailis 1: Kailinių žvėrelių ūkis mūsų respublikoje plečiasi sp. | Káilinės pirštinės OG173. Káilinė apikaklė K. Kailinès pirštines pasiuviau Ėr. Žiemą be kailìnių pirštinių šalta Pc. Ar matėte žmogų kailìnėm kelnėm? Gž. Pasiimk kailìnę kepurę Mrj. Jam būdavo gėda ir žiemą apsivilkti kailinį švarką I.Simon. | Kailiniams [siūti] reik kailìnės adatos Grg.
kailinis junginiai
- kailinis gyvūnas
- kailinis gyvūnas