kaitinti reikšmė

Kas yra kaitinti? kaĩtinti (-yti), -ina, -ino K; M 1. tr., intr. šildyti: Kalvis sėdėjo ant mūrio, nugarą kaitindamas į prikūrentą krosnį A.Vencl. Po valandos rausvas dangaus kraštas lyg kaitinama geležis išsiplėtė P.Cvir. Kaitinu alų, gausi karštimo Žem. Kaitina mi saulė SD41. Kaitinu (šildau ant ugnies) R. Saulė kaitina R. Medų kaĩtink padėjęs po pečiumi J. Saulė tep kaitina, tep kaitina, kad kiaušinį smėlyje gali išsikept Lš. Kaĩtyk kruopas Gs. Mano rašteliai, o vivingrieji, saulei kaitinant dar pablizgėste! RD40. Man baltas kojas rasos plauja, saulutė kaitina veidan S.Nėr. Matušele, juk tu mums verdi košę ir kaitini pieną M.Valanč. Ar neturiat kaitintų kopūstų? Up. Kaitinamoji lemputė VĮ. | refl.: Žiūrėk, ir vaikai kaitinas prieš saulę Lš. Tu tik kaĩtinies ir kaĩtinies prieš saulę kap parsekas">paršėkas Arm. Eję į pirtį kaitintis S.Dauk. O ten gulėjo šamas, kaitinosi pakrašty [upės] BsPIV207. 2. tr. prk. kelti karštį, vidaus šilumą; uždegti: Auksas šaltas, o kaitina žmones Tl. Baudžiavų panaikinimas kaitino žmonių jausmus LTII375. 3. tr., intr. prk. pliekti, mušti: Ar gerai botagas kaitina? Grž. Tegul jūs padus kaitina bambuso smūgiai! V.Kudir. Paėmęs lazdą ka ėmė kaĩtyt! Brb. 4. tr. prk. raginti: Seniai jau kaitina: atiduok ir atiduok pinigus Srv. 5. intr. prk. bėgti, skuosti: Ale tai smarkiai kaĩtina: jo nė kiškis nepavytų Gž. ◊ akìs kaĩtinti turėti gėdą, gėdintis: Tu padarei ką, o aš turiu akìs kaĩtinti Dkš. Taip apsikiaulinęs, dabar kaĩtink nuo žmonių akìs Ėr. Ir man už jus reik akìs kaĩtinti Alk. Padarys ką duktė, o motina prieš visus turi akìs kaĩtyti Grš. \ kaitinti; apkaitinti; atkaitinti; dakaitinti; įkaitinti; iškaitinti; nukaitinti; pakaitinti; parkaitinti; perkaitinti; prikaitinti; sukaitinti; užkaitinti

kaitinti sinonimai