Kas yra kalbėtojas? kalbė́tojas (-is K; R272), -a smob. (1); SD57 1. kas kalba, šneka: Kalba girdėtis, kalbėtojo nematytis Šll. 2. asmuo, sakantis kalbą susirinkime, oratorius: Vykdomoji komisija išrenka specialų kalbėtoją rš. Kalbėtojas sumišo, bandė aiškintis P.Cvir. Kalbėtojas sužavėjo klausytojus gražia savo kalba rš. Kalbėtojas skelbia sveikinimo šūkį sp. Jis dalyvavo susirinkimuose, pats kalbas sakė, nors ir nelabai didelis buvo kalbėtojas I.Simon. 3. kas žodžiais buria, užkalba: Kalbėtojas kap užukalba, tai ir atgyja Dv. Tau tikrai gyvatė įkirto – bėk an kalbėtoją, tegul užkalba Ds. \ kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; sukalbėtojas; užkalbėtojas
kalbėtojas reikšmė
kalbėtojas rašyba: kalbėtojas vlkkoratorius kalbėtojasgeras kalbėtojas
Kitos žodžio kalbėtojas reikšmės: Kalbėtojas angliškai Kalbėtojas vokiškai Kalbėtojas sinonimas Kalbėtojas antonimas Kalbėtojas latviškai