Kas yra kalčia? kalčià sf. (2, 4) KII2, Slnt žr. kaltė: Nemislyk ant kito, tai mano kalčià J. Par tavo kal̃čią aš nusimušiau pirštą Skr. Kalčia yra, kaltininko nėra Žem. Per jos liežuvį kalčia Katrei kliuvo Žem. Juk čia ne tavo kalčia MitI361. Ar ne iš tavo kalčios anos paeina? Sz. Iš savo kalčios ar be kalčios Jzm. Kalčia to viso krinta ant seniai įsikerėjusių papročių rš. ^ Savo kalčią kitam verčia Rs.