Kas yra kaulinis? 1 kaulìnis sm. (2) bot. 1. J, LBŽ, G90 gudobelė (Crataegus oxyacantha). 2. rožinių šeimos augalas (Mespilus oxyacantha): Kaulinius rinko ant šaltymečio I.
2 káulinis, -ė adj. (1), kaulìnis (2) 1. SD106, Ak, M → kaulas 1: Peilio kotas kaulìnis J. Káulinės šukos Mrc. Káulinės kriaunos, šukos Brš. Káulinis augmuo BŽ266. Káulinis pinoklis OG173. Kaulìnis knypkis K. Vidinė ausis yra sudaryta iš kaulinio ir plėvinio labirinto V.Laš. Kaulus jungia kaulinė medžiaga rš. Kauliniai odos kietimai, arba kaulinės odos plokštelės rš. Kaulinis vėžlių pilvo skydas rš. Kauliniai [žuvies] pelekų spinduliai rš. Kaulinės kultūros dirbiniai Lietuvoje gana įvairūs rš. Lūžimai su lėta konsolidacija arba su skausmingu kauliniu rumbu rš. Rentgenogramoje – nedidelės kaulinės išaugos rš. Kauliniais pirštais jis pradengė milinę P.Cvir. Pele, pele, te tau kaulinį [dantį], duok man geležinį J.Jabl. | Kaulìnės bulvės (tokia bulvių rūšis) – ilgos, duobėtos Krš. Kaulinė kriaušė nj. (žieminė kriaušė) Lp. Užsidėjau kaulinį (celiulioidinį) kaunierių Rtn. | prk.: Jis pajuto naujam turiniui esant ankšta kauliniuose formalistinio eilėraščio rėmuose rš. 2. → kaulas 3: Darom dar parskirą tarp grūdinių ir kaulinių vaisių: kauliniais vadinam, jei grūdas yra apvožtas kiautu S.Dauk. ◊ kaulinis lydys rš zool. Lepidosteus osseus.
kaulinis junginiai
- kaulinis porcelianas
- Kaulinis dubuo, Leonas Kaulinis