Kas yra kepalas? kẽpalas sm. (3b) 1. R, MŽ112, K apskritos arba pailgos formos kepta duona (rečiau pyragas): Marti kẽpalus duonos iškepė kaip lapaišius J. Šį sykį aštuonius kẽpalus duonos iškepėm Vvr. Nedaryk tokius didelius kepalus – negalėsi nė po pečium pakišti Lž. Didžiausią kẽpalą prasiriekiau Dkš. Riekę atriekęs nuo kẽpalo atgal neprilipysi Skr. Mažas kepalẽlis, bet sotus Krp. Duonos penkis kepaliukus aš pats paėmiau Gg. Ant stalo gulėjo duonos kepalas BsPI27. Jis visą duonos kẽpalą suvalgė KI484. Kepalas duonos SD247. Septynetu kepalų duonos BPII298. Todėlei jis kepalumpi savo Dievo neturi prisiartinti BB3Moz21,21. ^ Bemeilindamas kepalo, nustosi ir riekės PPr169. Kepalo norėdamas, papentį praranda Lk. Kupra kaip duonos kẽpalas Vvr. 2. visa, kas kepama, kepinys: Tie visoki kepalaĩ įkyrėjo man iki gyvo kaulo Vvr. 3. prk. sėdynės, užpakalio minkštimas: Sumesu sumesu (suduosiu) į kẽpalą ir paleisu Šv. Kad arklio rietai be kepalų, tušti – tas yra ne kelio arklys, kiaurbira Trk. 4. prk. nugara, kupra: Nekrėsk juokų, o gausi par kẽpalą Vvr.
kepalas junginiai
- Kazys Kepalas