kiaušis reikšmė

Kas yra kiaušis? kiaũšis sm. (2) 1. K žr. 1 kiaušinis 1: Jau vištos sudėjo kapą kiaũšių Slnt. Ar brangiai šiandie už kiaušiùs mokėjo? KlvrŽ. Kiaũšiams krežį pasiėmiau Yl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Patelė deda rudenį apei medžio šakas daugybę smulkių apalių kiaušių S.Dauk. Supylė kalnelį, pavėdį į kiaušį S.Dauk. Viliokas iš po gyvatės kiaũšį ištulkautų, t. y. išmonytų, išviliotų J. Tvakstelėjo kiaũšį ir sukūlė J. Jūsų klumpiai it kiaušiai kliunkiai – kliunkt, kliunkt Sim. Anie yr tik kiaušiams valgyti, ne darbui dirbti Als. Gegužė kiaušius padedanti kielei, bet pati vaikų neperanti Plt. Žąsų kiaušiai dideli, perpjausim į dvi dali JD1324. Balta višta kiaušius dėjo KlvD147. Deda gervės, deda gervelės, deda gervelės kiaušelius (d.) Slnt. Tą savo kiaušáitį pasiimk KlvrŽ. ^ Iš kiaušių išvirtų neišperinsi vištyčių VP19. Ir girias kaip višta, kiaušį padėjus rš. Ir nešiojas kaip lėlis kiaušius (iš vienos vietos į kitą) Plt. Kaip lėlis nešiojas su kiaušiais VP21. Balta vištelė žemė[je] kiaušius deda (bulvė) Plt. Juoda višta ant raudonų kiaušių tupi (puodas ant žarijų) Sim. Eina – ir kiaušis nuo galvos nenuvirst (labai palengva, tiesiai) Rod. Kiaušis vištą moko VP24. 2. ppr. pl. žr. 2 kiaušas 2: Kuilys dideliais kiaũšiais Škn. Lekia kaip kiaušiùs pasvilęs Krkl. 3. menk. nevikrus žmogus, lepšis: Toks kiaũšis, ir par šiaudą lipdamas apvirs Slnt. Ne tam kiaušiuo mune priginti Slnt. 4. menk. puskvailis, nevykėlis: Du broliai buvo razumni, trečias kiaušis (ps.) Trgn. | Tas kiaũšis visus žirnius lig triškineles (dar minkštus) nurijo nu daržo Vvr.